JAV Atstovų rūmai trečiadienį 232 balsais prieš 197 nubalsavo už apkaltą prezidentui respublikonui Donaldui Trampui (Donad Trump) dėl to, kad jis praėjusią savaitę neva pakurstė savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų.
Dabar D.Trampo laukia teismas Senate. Kad prezidentas būtų nuteistas, reikia dviejų trečdalių daugumos. Senatą vis dar kontroliuoja respublikonai. Tačiau teismas Senate greičiausiai įvyks tik po to, kai kitą savaitę Dž.Baidenas bus inauguruotas naujuoju JAV prezidentu.
Kadenciją baigiantis Senato daugumos lyderis Mičas Makonelis (Mitch McConnell) atmetė teismo procesą prieš Dž.Baideno inauguraciją ir demokratų raginimus sukviesti Senatą į skubų posėdį iki sausio 19-osios. „Paprasčiausiai nėra jokių šansų, kad sąžiningas ar rimtas teismo procesas galėtų įvykti iki inauguracijos kitą savaitę", - teigė jis.
Nors jau bus per vėlu pašalinti D.Trampą iš pareigų, Senatas gali balsuoti už tai, kad iš D.Trampo būtų atimta teisė dar kartą kandidatuoti į prezidento postą, o tam reikėtų paprastos balsų daugumos.
Impičmento gali sulaukti ir Džo Baidenas
Naujoji Jungtinių Valstijų Kongreso Atstovų rūmų narė, respublikonė iš Džordžijos, Mardžorė Teilor Grin (Marjorie Taylor Greene) trečiadienį pareiškė, kad pačią pirmąją išrinktojo JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) darbo dieną Kongresui pateiks rezoliucijos, dėl impičmento naujajam šalies vadovui, projektą, praneša leidinys „The Hill".
„Amerikos liaudies vardu norėčiau pareikšti, kad mes privalome įsitikinti tuo, jog mūsų lyderiai yra atsakingi. Negalima, kad Jungtinių Valstijų prezidentu būtų asmuo, pasirengęs piktnaudžiauti prezidentiniais įgaliojimais ir lengvai paperkamas užsienio vyriausybių, Kinijos energetikos ar ukrainiečių energetikos įmonių. Būtent todėl sausio 21-ąją aš pasinaudosiu įstatymais, leidžiančiais inicijuoti impičmentą Džo Baidenui", - M.T.Grin pareiškimą citavo televizijos kanalo „Newsmax" vedėjas Gregas Keli (Greg Kelly).
Tiesa, „The Hill" patikslino, kad M.T.Grin nenurodė, kokius kaltinimus, argumentuodama savo iniciatyvą, ji pasirengusi pateikti, bet duodama interviu politikė užsiminė apie Dž.Baideno „ukrainietiškus ryšius" šiam einant viceprezidento pareigas.
Priminsime, kad praėjusių metų vasarį Ukrainoje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo Dž.Baideno kišimosi į buvusio Ukrainos generalinio prokuroro Viktoro Šokino veiklą. Tiesa, tiek šis, tiek tyrimas dėl pasikėsinimo į buvusį Ukrainos generalinį prokurorą netrukus buvo nutrauktas. Bandymas nunuodyti V.Šokiną buvo siejamas su jo veikla tiriant ukrainiečių dujų įmonės „Burisma", tarp kurios vadovų buvo ir buvusio viceprezidento sūnus Hanteris Baidenas (Hunter Biden), veiklą.
JAV vykstant priešrinkiminei kampanijai dabartinio prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija bandė Ukrainoje rasti Dž.Baideną kompromituojančios medžiagos bei pašalinti jį iš kovos dėl prezidento posto. Jau tuomet D.Trampo šalininkai išsakė pastebėjimų apie tam tikrus Dž.Baideno „verslo interesus" Kinijoje, tačiau visi šie teiginiai nesutrukdė Dž.Baidenui laimėti prezidento rinkimų. Jeigu kažkas radikaliai nepasikeis, oficiali naujojo JAV prezidento inauguracija turėtų įvykti sausio 20 d.
Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:
Į D.Trampą yra žiūrima kaip į pavojingą asmenį bei rimtą konkurentą kituose rinkimuose, kurie vyks po 4 metų. D.Trampas faktiškai gali pretenduoti į 100 milijonų JAV piliečių balsų. Pagal paskutiniuosius „Gallup" tyrimų duomenis, tai 83 proc. žmonių, balsuojančių už respublikonus, o taip pat 11 proc. tradiciškai balsuojančių už demokratus, mano, kad šie rinkimai buvo suklastoti. Taigi, D.Trampas dabar vaidina neteisėtai nuskriausto, apgauto ir išduoto prezidento vaidmenį, o šis vaidmuo daugeliui tradicinių balsuotojų yra gana priimtinas, todėl visi dabar puikiai supranta, kad jo nurašyti iš žaidimo negalima.
Antra vertus, D.Trampas yra tapęs ne tik Jungtinių Valstijų, bet ir pasauliniu lyderiu tų žmonių ir jų atstovaujamų politinių grupių, kurios pasisako prieš stambiųjų transnacionalinių korporacijų ėjimą į valdžią. Iš esmės tai, kas šiandien vyksta, yra tų pačių stambiųjų korporacijų ir stambiųjų finansinių grupuočių susiliejimas su JAV demokratų partija bei jų lošimas, siekiant perimti valdžią iš vienos pusės ir tradicinės valstybės bei tradicinių vertybių gynimas iš D.Trampo bei jo rėmėjų pusės. Vyksta susidūrimas tarp šių dviejų nesutaikomų stovyklų, o šis procesas, prasidėjęs Jungtinėse Valstijose, jau persikelia į Europą bei visą likusį pasaulį. Davoso forumo kūrėjo ir šeimininko Klauso Švabo (Klaus Schwab) idėja apie tai, jog stambiosios transnacionalinės korporacijos turi pradėti valdyti pasaulį, yra faktiškai realizuojama pirmiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš esmės, tai yra kova, kurios vienoje pusėje stovi vidutinioji klasė, o kitoje pusėje - stambiosios korporacijos, kurioms ši klasė yra nereikalinga. Šie paniekinančiu žodžiu „raudonsprandžiai" vadinami žmonės sugebėjo susikurti savo versliukus ir netarnauti kažkuriam iš didžiųjų bei stambiųjų - šiandien jie yra pagrindinis minėtų korporacijų priešas.
Šiandien D.Trampas yra kaltinamas kurstymu nuversti valdžią, kai tuo metu daugiau nei metus JAV demokratų partija kėlė chaosą valstybėje, panaudodama BLM ir „Antifa" judėjimus. Buvo atakuojamas kaip tik smulkusis ir vidutinis verslas, buvo siaubiamos ir naikinamos mažosios parduotuvės, barai, viešbučiai, restoranėliai, ofisai... Buvo naikinama pati nusistovėjusi tvarka, o tame naikinime tiesiogiai, nesislapstydami, dalyvavo valstijų, kurias valdo demokratai, administracijos pareigūnai, netgi merų bei gubernatorių lygmeniu. Tačiau tuo atveju niekas nemanė, kad reikia kelti apkaltas demokratų lyderiams už valstybės perversmo organizavimą bei tiesioginį dalyvavimą jame.