Reaguodamas į tai, kad Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės pripažino Palestiną, Izraelis negali imti plėsti savo gyvenviečių Vakarų Krante, pareiškė JK užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper.
Ji tvirtino, kad sprendimu pripažinti Palestiną siekiama padidinti saugumą, pasiliekant galimybę siekti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo.
Sekmadienį Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija ir Portugalija žengė iš esmės simbolinį žingsnį ir pripažino Palestiną – panašaus pobūdžio pareiškimus pirmadienį Jungtinėse Tautose ketina padaryti ir kitos šalys, įskaitant Prancūziją.
Atsakydama į nuogąstavimus, kad Izraelis, atsakydamas į tokį sprendimą, gali paspartinti Vakarų Kranto – okupuotos teritorijos dalies, kurioje būtų įkurta Palestinos valstybė – apgyvendinimą, Y. Cooper pareiškė: „Izraelio užsienio reikalų ministrui ir Izraelio vyriausybei aiškiai pasakėme, kad jie negali to daryti“.
Transliuotojui BBC ji teigė: „Mes aiškiai pasakėme, kad šis sprendimas, kurį priimame, yra geriausias būdas užtikrinti Izraelio ir palestiniečių saugumą.
Kalbame apie tai, kaip apsaugoti taiką, teisingumą ir, svarbiausia, saugumą Artimuosiuose Rytuose, ir mes toliau bendradarbiausime su visais regiono gyventojais, kad galėtume tai padaryti.“
Pripažinusi Palestinos valstybę, Jungtinė Karalystė JT Generalinėje Asamblėjoje sieks tarptautinės paramos struktūrai, kurios pagrindu Artimuosiuose Rytuose galėtų būti kuriama taika.
Y. Cooper sieks stiprinti „tarptautinį sutarimą dėl mūsų kelio į taiką Artimuosiuose Rytuose“.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, ji rengs susitikimus, kuriuose bus aptariamos atskiros jos plano dalys, įskaitant valdymą pereinamuoju laikotarpiu ir saugumo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad „Hamas“ ateityje nedalyvautų valdant Gazos Ruožą.
JK vyriausybė sutinka, kad Palestinos valstybės pripažinimas nepalengvintų humanitarinės krizės Gazoje ir nepadėtų išlaisvinti 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ paimtų įkaitų.
Tačiau Jungtinė Karalystė mano, kad šis žingsnis yra būtinas siekiant išsaugoti ilgalaikio Artimųjų Rytų konflikto sprendimo, grindžiamo ilgalaikiu dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos – sambūviu, perspektyvą.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu JK sprendimą pavadino „absurdišku“ ir „tiesiog atlygiu už terorizmą“, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tai „atlygis „Hamas“.
Gazos Ruože laikomų įkaitų šeimos tai pavadino „žmogiškumo išdavyste ir žingsniu, kuriuo „Hamas“ apdovanojama, o 48 įkaitai lieka nelaisvėje“.
Pranešama, kad aukšto rango „Hamas“ pareigūnas Mahmoudas Mardawi pasveikino šį žingsnį, pavadindamas jį „mūsų reikalo teisingumo“ pergale.
Siekdamas atremti šią kritiką, JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad „Hamas“ yra žiauri teroristinė organizacija“, ir patvirtino planus sugriežtinti sankcijas šiai grupuotei.
JT Generalinėje Asamblėjoje Jungtinei Karalystei atstovaus ministro pirmininko pavaduotojas Davidas Lammy, taip pat Y. Cooper ir energetikos sekretorius Edas Milibandas.
Liberalų demokratų lyderis Edas Davey sukritikavo K. Starmerį dėl to, kad šis nedalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime.
„Ministras pirmininkas neturėtų praleisti istorinio Didžiosios Britanijos Palestinos valstybingumo pripažinimo vien dėl to, kad nerimauja, jog gali nuliūdinti Donaldą Trumpą“, – sakė jis.