CNN: D.Trumpas užsimena apie „režimo pakeitimą“ Irane

Sekmadienį D. Trumpas jau iškėlė režimo pakeitimo Irane galimybę, nors jo administracija anksčiau tikino, kad JAV to nesiekia. Tuo tarpu realus JAV smūgių poveikis Islamo Respublikos branduolinėms ambicijoms, nepaisant prezidento priešingų teiginių, lieka neaiškus, o ilgalaikėje perspektyvoje gali būti priešingas tiek D. Trumpo, tiek Benjamino Netanyahu lūkesčiams, rašo CNN. 

Sekmadienį D. Trumpas tikino, kad bombonešių B-2 smūgiai bunkerius griaunančiomis bombomis padarė „monumentalią“ žalą Irano branduoliniams objektams Forde, Natanze ir Isfahane. 

„Jeigu D. Trumpo įsakymas sunaikino Irano branduolinę programą arba ją grąžino keletą metų ar dešimtmečių atgal, jis galėtų girtis pašalinęs egzistencinę grėsmę Izraeliui. Jeigu Irano galia neutralizuota, Artimieji Rytai gali iš esmės pasikeisti“, – rašo CNN žurnalistas Stephenas Collinsonas.

JAV prezidentas, S. Collinsono teigimu, mėgino bombardavimu atvesti Iraną prie derybų stalo ir priversti atsisakyti urano sodrinimo pajėgumų.

Tačiau tikimybė, kad priešo pažeminimas įtikins Teheraną siekti taikos, anaiptol nėra didelė. Be to, vis garsiau keliami klausimai, kiek pagrįsti D. Trumpo teiginiai apie „visišką“ Irano branduolinės infrastruktūros sunaikinimą; JAV prezidentas taip pat iki šiol nepasidalino žvalgybine informacija, esą jį įtikinusia, kad Islamo Respublika „po kelių savaičių“ galėjo turėti branduolinį ginklą, rašo žurnalistas.

Demokratas skeptiškas dėl smūgių poveikio

Dabar gyvybiškai svarbu įsitikinti, ar prieš JAV bombardavimo kampaniją Iranas neperkėlė savo prisodrinto urano atsargų kitur, rašo S. Collinsonas, ir pažymi, kad jeigu taip ir nutiko, Teheranas dabar gali paspartinti pastangas pasigaminti branduolinį ginklą: tuomet saugumo situacija regione ir pasaulyje gerokai pablogėtų.

Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto narys Jimas Himesas iš Demokratų partijos ragina neskubėti su išvadomis apie savaitgalio smūgių padarinius.

„Kiekvienas, kuris sako, kad bent kažkiek žino, ar šių reidų padariniai neapsiriboja dideliais pokšt ir daugybe dulkių, neturi jokio supratimo, apie ką kalba“, – sekmadienį CNN laidoje „State of the Union“ sakė J. Himesas.

Dabar visas pasaulis stebi, koks bus Irano karinis atsakas. Nors dar vienas ilgalaikis karas Artimuosiuose Rytuose nėra užprogramuotas, tačiau istorija rodo, kad Amerikos mėginimai greitai spręsti problemas regione beveik visada šalį įklampiną į ištęstą konfliktą, rašo S. Collinsonas.

Auga abejonės dėl ketinimų Irane

JAV viceprezidentas J. D. Vance’as sekmadienį tikino, kad JAV su Iranu nekariauja ir nesiekia nuversti šalies režimo. Tačiau D. Trumpas sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Truth Social“ apie pastarąją galimybę jau užsiminė.

„Kodėl gi (Irane – ELTA) neturėtų būti režimo pasikeitimo?“ – rašė JAV prezidentas.

CNN žurnalisto teigimu, galimas su Izraeliu daugybiniais raketų smūgiais antrą savaitę besikeičiančio ir JAV bombonešių atakų apdaužyto dabartinio Islamo Respublikos režimo susilpnėjimas anaiptol nebūtinai lems Vašingtonui ir Tel Avivui draugiškesnę valdžią Teherane.

„Labai mažai tikėtina, kad bet koks dvasininkų režimo kontrolės susilpnėjimas lemtų palankesnę valdžią, kurios pageidautų JAV ir Izraelis ir kurios trokšta milijonai nuosaikesnių iraniečių. Atvirkščiai, politiniai sukrėtimai gali atnešti dar didesnes represijas šalies viduje. O bet kokie valstybės žlugimo požymiai šalyje, kuri yra dvigubai didesnė už Iraką, galėtų sukelti šoko bangas visame regione ir visame pasaulyje“, – rašo S. Collinsonas.

Galimi Teherano atsako scenarijai

Teheranas gali pasirinkti smūgiuoti JAV karinėms bazėms regione; užblokuoti Hormūzo sąsiaurį arba smūgiuoti JAV sąjungininkių naftos gavybos objektams ir taip sukelti pasaulinę energetikos krizę; arba rengti prieš JAV interesus nukreiptus teroro išpuolius regione ar net pačioje Amerikoje. Visi šie pasirinkimai Islamo Respublikai itin rizikingi, teigia CNN žurnalistas.

Pavyzdžiui, laivybos sutrikdymas sulėtintų paties Irano naftos eksportą savo nominalioms sąjungininkėms Rusijai ir Kinijai. Tačiau kiekvienas iš šių žingsnių taip pat įveltų naujų karų rinkėjams prižadėjusį išvengti D. Trumpą į tiesioginę konfrontaciją ir atvirą karą su Islamo Respublika, pažymi S. Collinsonas.

Visgi, Irano pasirinkimas pradėti atvirą karą su JAV suteiktų Amerikai ir Izraeliui pretekstą imtis aktyvių veiksmų Islamo Respublikos režimui nuversti, nepaisant regioną galimai destabilizuosiančių valstybės žlugimo pasekmių. Konflikto paaštrėjimo rizika išlieka labai didelė, apibendrina CNN žurnalistas.

Ekspertai įspėja apie pavojų

Ankstyvi nepriklausomi JAV savaitgalio smūgių Iranui padarinių tyrimai rodo, kad žala vienam iš trijų pagrindinių Irano branduolinių objektų – kompleksui Isfahane, anot CNN šaltinių, atakuotam tik JAV sparnuotosiomis raketomis – apsiriboja antžeminių struktūrų sugriovimu, pažymi S. Collinsonas.

„Tai – nevisapusiška ataka. Jei tai ir viskas, tuomet liko štai kas: visos 60 proc. (prisodrinto – ELTA) urano atsargos, saugotos Isfahano tuneliuose, kurie liko nepaliesti“, – CNN sakė ginkluotės ekspertas ir Midlberio tarptautinių studijų instituto profesorius Jeffrey Lewisas, atidžiai išnagrinėjęs komercinių palydovų nuotraukas, kuriose užfiksuotos smūgio vietos.

Jeigu Iranas iš tiesų išsaugojo turėtas prisodrinto urano atsargas, kurias iki JAV bombardavimų taip pat galėjo išvežti iš Fordo komplekso, tuomet D. Trumpas savo veiksmais bus sukūręs ilgametę grėsmę tiek JAV, tiek Izraeliui, pažymi žurnalistas.

„Manau, kad įdomesnis aspektas nei kerštavimas yra (branduolinio ginklo pajėgumų – ELTA) atkūrimas. Kokias pamokas išmoko iraniečiai? Visai tikėtina, kad jie nuspręs, jog šitai nebūtų nutikę, jei jie būtų turėję branduolinį ginklą. Tad manau, kad jų kerštas gali būti palyginti kuklus. O tai, ko jie tikrai nori, yra pasukti į tokią trajektoriją, kad po kelerių metų, kai kils dar viena krizė, jie būtų kitokioje padėtyje. Taigi, viskas gali būti ne taip paprasta, kaip manome. Viskas gali trukti ne tik savaites ir mėnesius, bet ir daugelį metų“, – CNN žurnalistui Fareedui Zakariai savaitgalį sakė Richardas Haassas, Užsienio santykių tarybos (CRF) garbės pirmininkas.

ELTA primena, kad Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis JAV antskrydžius pavadino „siaubingais“ ir „nusikalstamais“, ir pareiškė, kad jo šalis turi teisę ginti savo suverenumą.

„Šio ryto įvykiai yra siaubingi ir turės ilgalaikių padarinių“, – socialiniame tinkle rašė jis.

Pirmadienį Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei JAV smūgius likus dviem dienoms iki anksčiau planuotų derybų pradžios apibūdino kaip „diplomatijos ir dialogo principų išdavystę“.

Islamo Respublikoje galingiausias žmogus yra aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei, turintis paskutinį žodį visomis strateginėmis temomis.