Čarlio Kirko nužudymas - naujos politinės realybės pradžia

Apie toleranciją galima pamiršti

JAV tiek prestižiniai leidiniai, tiek oficialūs asmenys dažnai kartoja apie smurto nepriimtinumą politikoje ir apie institucijų, saugančių nuo tokio smurto, svarbą, pabrėžė V.Anelauskas. Nepaisant to, politinis smurtas JAV istorijoje buvo visada: kandidatai į prezidentus kviesdavo vieni kitus į dvikovą, Kongreso nariai mušdavo vieni kitus lazdomis, o prezidentai nuolat tapdavo pasikėsinimų, kartais sėkmingų, aukomis.

Tačiau rugsėjo 10-ąją Jutos slėnio universiteto miestelyje viešo pasisakymo metu įvykdytas Čarlio Kirko (Charlie Kirk) nužudymas sukėlė šoką net ir prie tokių dalykų pratusioje Amerikoje. Remiantis „Reuters" tyrimu, tik nuo 2021 m. sausio mėn. JAV įvyko ne mažiau kaip 300 politinio smurto atvejų, susijusių su ideologiniais nesutarimais. Nieko panašaus čia nebuvo nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, tačiau tada smurtas daugiausia būdavo nukreiptas prieš turtą, o dabar dažniau užpuolami žmonės. Kaip šiandien sustabdyti jau paleistą „amžiną neapykantos variklį" JAV, panašu, niekas nežino ir nesistengia to daryti, perspėja publicistas.

Po pasikėsinimų į D.Trampą ir kitus respublikonų politikus, Č.Kirko nužudymas, atrodytų, turėtų priversti Ameriką susimąstyti apie politinės neapykantos lygį šalyje. Tačiau tai vargu ar įvyks. 2022 m. gegužę - birželį atlikta apklausa parodė, kad kas penktas amerikietis laiko politinį smurtą pateisinamu. Po kito neseniai Kalifornijos universiteto Davis mieste mokslininkų atlikto tyrimo paaiškėjo, kad kas trečias suaugęs amerikietis mano, jog smurtas dažnai arba visada pateisinamas kaip priemonė politiniams tikslams pasiekti. „YouGov" apklausa, atlikta rugsėjo 11 d., iš karto po Č.Kirko nužudymo, rodo, jog net 20 proc. „Z kartos" atstovų teigia, kad smurtas gali būti pateisinamas siekiant politinių tikslų. Palyginimui, taip mano 14 proc. tūkstantmečio kartos, 8 proc. „X kartos" ir tik 3 proc. „tyliosios" bei „kūdikių bumo" kartų atstovų.

Kai liberaliosios televizijos MSNBC vedėja Tifani Kros (Tiffany Cross) pareiškia „mes kariaujame" ir ragina žiūrovus imtis ginklų, o demokratų kongresmenė juodaodė Džazminė Kroket (Jasmine Crockett) pritariamai linkteli galva, tikėtis, kad Č.Kirko nužudymas sustabdys politinio smurto bangą JAV, yra naivu.

Tragiška Č.Kirko mirtis parodė, koks didelis yra ideologinių ir politinių stovyklų tarpusavio neapykantos lygis, be menkiausios vilties, kad ateityje kažkas pasikeis. Agresyviausiai elgiasi demokratai. Č.Kirko nužudymas tikrai taps lūžio tašku Amerikai. Kodėl? Nes dabar tapo neabejotinai aišku, kad JAV yra nemažai žmonių, pasirengusių žudyti kitus vien dėl jų įsitikinimų, pabrėžė publicistas.

„Daugelis amerikiečių jaučia baimę. Ne tik dabar. Kai buvo pasikėsinta į D.Trampą, kai suaktyvėjo judėjimas „Black Lives Matter" (BLM), kai žmonėms grasinama dėl JAV vėliavos. Turime vienytis", - po pasikėsinimo į Č.Kirką sakė Kišas Nortas (Kish North), judėjimo „Jutos patriotai" lyderis. Tačiau šiandien apie jokį susivienijimą ar susitaikymą nėra nė kalbos, konstatuoja V.Anelauskas. Amerikos visuomenė nėra „tik" susiskaldžiusi - ji persmelkta neapykantos.

Medikai dar nespėjo Č.Kirko nuvežti į ligoninę, o vienas iš to susitikimo dalyvių, akivaizdžiai priklausantis kairiajam sparnui, jau šoko džiaugsmo šokį. Vėliau sprogo visa kairioji socialinių tinklų bendruomenė: mes jį vis dėlto nužudėme. Kaip gerai! Mūsų pergalė! Mirtis MAGA! Demokratų šalininkai ir „progresyviosios stovyklos" aktyvistai ne tik neslėpė džiaugsmo, bet kai kurie atvirai grasino: „Tai tik pradžia".

Tie, kas džiaugėsi Č.Kirko mirtimi, neslėpė ketinimų nužudyti D.Trampą, jo šeimos narius ir rėmėjus. Socialiniuose tinkluose jie rašo: „Č.Kirkas gavo į galvą - bum. Man tai nekelia problemų. Klounas visada gauna, ko nusipelno. Bet kodėl jūs visada taikotės ne į tuos? Taikykitės aukščiau". Panašių pasisakymų internete - šimtai, o „patiktukų" po jais - šimtai tūkstančių, pabrėžia V.Anelauskas.

Ką bekalbėti apie minios nuotaikas, jei JAV kongrese demokratai vos nesusipešė su respublikonais po to, kai pirmininkas pasiūlė atsistoti ir tyliai pasimelsti už žuvusiojo sielą. Jie garsiai užriaumojo „Nooooo!". Be to, kai kuriuose JAV apygardose buvo atsisakyta nuleisti vėliavas ir paskelbti gedulo dieną Č.Kirko atminimui.

Situacija tik blogės

Praėjus vos minutei po įvykio paklusni demokratams žiniasklaida paskelbė itin cinišką pareiškimą, kad į Č.Kirką neva pataikė jo rėmėjo, „kuris iš džiaugsmo šaudė į orą", paklydusi kulka. Liberalizmas, kadaise buvusi pažangi ideologija, jau neturi nieko bendra su visuotinėmis žmogiškosiomis vertybėmis. Jis virto žmogaus neapykantos, melo, išsigimimo ir mirties ideologija. D.Trampo administracija Baltųjų rūmų paskyroje paskelbė įrašą „Demokratai yra už nusikalstamumą". Ilonas Maskas (Elon Musk) buvo dar tikslesnis, parašęs, kad jie yra „žmogžudysčių partija".

Č.Kirkas buvo vienas iš griežčiausių Demokratų partijos kritikų. Už tai žiniasklaida negailėjo jam neigiamų epitetų. Pavyzdžiui, žurnalas „The New Republic" nesivaržydamas įžeidinėjo aktyvistą, vadindamas jį keistu fašistiniu D.Trampo pakaliku, įdomų dalyką įvardino V.Anelauskas. Bene madingiausiu žodžiu amerikiečių politikų leksikoje dabar tapo žodis „fašistas". Per paskutinį dešimtmetį Amerikos kairiųjų neapykantos medijų mašina vykdė propagandos „blitzkrigą" prieš D.Trampą, atvirai nepaisydama anksčiau politinėje propagandos srityje galiojusių taisyklių ir susitarimų.

Ilgą laiką čionykštėje žiniasklaidoje buvo laikoma labai blogu tonu lyginti bet ką iš savo politikų su Hitleriu. Svetimus - netgi skatinta, bet klijuoti šią etiketę saviesiems buvo tabu. Dabar D.Trampas demokratams - „Hitleris". Agentūros „Bloomberg" surinkti duomenys parodė, kad paskutinę savaitę prieš rinkimus pernai straipsnių apie „Trampą - Hitlerį" skaičius Amerikos žiniasklaidos priemonėse šoktelėjo iki stulbinančio 5500.

Č.Kirkas buvo būtinas respublikonams tam, kad paveiktų jaunąją kartą ir atvertų ją tradicinėms vertybėms. Pradėjęs būdamas vos 18 metų, jis nuo nulio sukūrė didžiausią dešiniųjų aktyvistų organizaciją „Turning Point USA", su metiniu biudžetu virš 100 mln. JAV dolerių, kuri tapo tikra mašina, generuojanti naujus D.Trampo rėmėjus. Be to, Č.Kirkas padarė ją pagrindiniu jaunųjų konservatorių balsu. Jis labai gerai tvarkėsi su propaganda ir agitacija. Jo žiniasklaidos imperija - radijo laida, tinklalaidė su milijonais prenumeratorių, penkios bestseleriais tapusios knygos - tapo „kultūrinio kontrpuolimo" prieš pažangiečius ruporu.

Č.Kirkas mokėjo kalbėtis su jaunosios kartos atstovais jų pačių kalba ir tokiuose pokalbiuose išsamiai aiškino, kuo pavojinga LGBT ir BLM ideologijos sklaida, nelegalių imigrantų antplūdis, kokios priežastys lemia nusikalstamumo plitimą JAV. Jis mokėjo aiškiai ir suprantamai kalbėti apie amerikiečių visuomenei aktualias temas: kodėl yra tik dvi lytys, juodaodžių problemos nėra susijusios su rasizmu, migrantų priėmimas į šalį nepadeda ekonomikai ir kodėl universitetai tapo „totalitarizmo salomis". Jis formuluodavo klausimus taip, kad norėdami ar nenorėdami, dalyviai buvo priversti susimąstyti, pavyzdžiui: „Kaip apibūdintumėte moterį?"

Jis norėjo pakeisti JAV ateitį

Kaip? Išvalydamas protus ir sielas tų, kurie po kelerių metų ar dešimtmečių turės spręsti valstybės likimą, patikslino V.Anelauskas. Siekė išvalyti nuo iškreiptų ir nesveikų idėjų bei „vertybių", kurias kraštutiniai liberalai brukte bruko jaunimui, stumdami savo darbotvarkę. Ypač - Barako Obamos (Barack Obama) ir Džo Baideno (Joe Biden) prezidentavimo laikais.

Jis daugiausia dėmesio skyrė dalykams, kuriuos, būdami valdžioje, demokratai-globalistai kalė į galvas amerikiečiams: vaivorykštinė, transgenderinė ideologija, laukinis karingas feminizmas, BLM principai ir panašūs dalykai, kurie, jo nuomone, stūmė visuomenę ir šalį prie bedugnės krašto. Č.Kirkas buvo tas, kuris padarė neįmanomą dalyką: privertė jaunąją kartą patikėti MAGA ir iškėlė „trampizmą" į Amerikos politikos priešakines gretas. Todėl jis ir kėlė rimtą pavojų demokratams, nes jie jau laikė jaunimą savu.

Č.Kirko bendravimas su Amerikos jaunimu universitetų miesteliuose ir internetinėse laidose buvo šviežias penas daugybei jaunų protų. Jis buvo vienas iš pagrindinių ne tik „trampizmo", kaip naujos politinės krypties, bet ir apskritai amerikietiško konservatizmo, kuris šiuo metu merdi, apologetas. Ne be reikalo manoma, kad būtent Č.Kirkas sugebėjo konservatyvias idėjas padaryti patraukliomis jaunimui, užtikrindamas D.Trampui rekordinius 48 proc. balsų iš rinkėjų iki 30 metų amžiaus grupėje. Tai rezultatas, kurio respublikonai siekė jau seniai.

Demokratai patys neturi politiko, kuris galėtų taip pat veiksmingai perteikti partijos pažiūras jaunosios kartos rinkėjams, bet ir respublikonai dabar taip pat jau nebeturės.

Kulka Č.Kirkui - tai kulka prezidentui D.Trampui ir visam jo judėjimui MAGA. Kaip kartą pasakė Donaldas Trampas jaunesnysis: „Č.Kirkas ir „Turning Point" tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios konservatyvusis judėjimas įgijo stuburą". Bet dabar tas stuburas sulaužytas.

Č.Kirkas buvo vertinamas ne tik kaip charizmatiškas oratorius bei organizatorius, bet ir kaip politikas, turintis realių šansų ateityje tapti JAV prezidentu. Todėl tai, kas įvyko, yra apgalvotas smūgis amerikietiškojo konservatizmo ateičiai. Pasak V.Anelausko, Č.Kirkas nebuvo senatorius ar gubernatorius. Jis buvo simbolis. Naujo, jauno, energingo, neformalaus konservatizmo simbolis, kuris nebijojo eiti į universitetų miestelius, vesti diskusijas, nugalėti liberalus jų pačių lauke.

Taigi kas nužudė Č.Kirką? Atsakymas akivaizdus - tie, kas praranda valdžią. Pirmiausia, šis nužudymas yra naudingas tiek demokratų „istablišmentui", tiek kitoms įtakingoms struktūroms JAV, sunerimusioms dėl augančio „trampizmo" populiarumo. Č.Kirkas jiems buvo pavojingas, nes pritraukė jaunimą, griovė liberalias dogmas ir padarė konservatyvią idėją madinga, drąsia, jaunatviška.

Č.Kirko nužudymas yra įspėjimas visiems, kas drįsta mesti iššūkį leftistinei darbotvarkei, visai „Z kartai", jei ji drįstų nesiderinti prie liberalių šablonų. Dabar kiekvienas jaunas aktyvistas, kiekvienas studentas, pasiruošęs ginčytis su vyraujančia nuomone, prisimins: tapti nauju Č.Kirku reiškia gauti kulką. O užkulisių jėgos padarys viską, kad ši žinia pasiektų adresatą.

Užkulisiai - struktūros, prarandančios galią. Tai tinklai, finansuojami per Džordžo Sorošo (George Soros) „Open Society", „Indivisible" fondus, anarchistų ir „antifų" grupuotės, BLM ir „anti-ICE" judėjimai. Visi tie, kuriuos pilietinio terorizmo ekspertas Džeisonas Kurtis Andersonas (Jason Curtis Anderson) vadina „naująja smurto partija".

Tai išprotėję ideologai. Žmonės, pasirengę eiti iki galo - į pilietinį ar pasaulinį karą, į žmogžudystes - tik tam, kad neprarastų valdžios. Jie netiki dialogu, nebegali diskutuoti, nenori rinkimų. Jie tiki smurtu kaip aukščiausia politikos forma. Jie nori sunaikinti oponentus. Fiziškai. Viešai. Bauginančiai. Tai nėra sąmokslo teorija. Tai, pasak publicisto, nauja realybė.