Buvusiam Prancūzijos prezidentui Sarkozy skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė

Teismas nusprendė, kad N. Sarkozy turėtų būti suimtas vėliau, o prokurorams buvo suteiktas vienas mėnuo, per kurį jie turi informuoti buvusį valstybės vadovą, kada jis turėtų atvykti į kalėjimą. Pažymima, kad ši kardomoji priemonė liks galioti net ir tuo atveju, jei buvęs prezidentas apskųs nuosprendį.

Kaip anksčiau rašė žiniasklaida, ketvirtadienį Paryžiaus teismas buvusį Prancūzijos prezidentą nuteisė byloje, kurioje jis buvo kaltinimas nusikalstamu sąmokslu, mat, 2007 m. kandidatuodamas į prezidentus, priėmė neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą iš dabar jau mirusio Libijos diktatoriaus Moamerio Kadhafio.

Teisėja Nathalie Gavarino teigė, kad N. Sarkozy, tuo metu ėjęs ministro ir partijos pirmininko pareigas, „leido savo artimiems bendradarbiams ir politiniams rėmėjams, kuriems jis buvo pavaldus ir kurie veikė jo vardu", kreiptis į Libijos valdžios institucijas, „kad gautų arba bandytų gauti finansinę paramą".

Tačiau teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į prokurorų išvadą, kad N. Sarkozy buvo įtariamas neteisėto kampanijos finansavimo gavėjas.

Taip pat nuteisti du buvę artimi jo padėjėjai. Buvusi dešinioji jo ranka Claude‘as Gueant‘as pripažintas kaltu dėl pasyvios korupcijos ir klastojimo, o buvęs ministras Brice‘as Hortefeux - dėl nusikalstamo sąmokslo.

2007 m. N. Sarkozy rinkimų kampanijos iždininko pareigas ėjęs Ericas Woerthas buvo išteisintas.

Prokurorai teigė, kad N. Sarkozy ir jo padėjėjai 2005 m. susitarė su M. Kadhafi, kad šis po dvejų metų neteisėtai finansuotų N. Sarkozy pergalę prezidento rinkimuose.

Tyrėjai mano, kad mainais M. Kadafiui buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį, nukentėjusį po to, kai Vakarai apkaltino Tripolį 1988 m. virš Lokerbio Škotijoje susprogdinus lėktuvą, o 1989 m. virš Nigerio - dar vieną orlaivį bei pražudžius šimtus jais skridusių keleivių.

M. Kadafį priešininkai galiausiai nuvertė ir nužudė per Arabų pavasarį 2011 m., kai NATO karinė intervencija, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko N. Sarkozy vadovaujama Prancūzija, padėjo užtikrinti neskraidymo zoną.
Birtų dienraščio „The Guardian" teigimu, buvęs Prancūzijos prezidentas ketina teismo nuosprendį nedelsiant apskųsti.

Jis taip pat buvo nubaustas 100 tūkst. eurų bauda ir jam buvo uždrausta eiti viešąsias pareigas.
N. Sarkozy jau buvo nuteistas dviejuose atskiruose teismo procesuose, bet visada išvengė kalėjimo, vienu atveju bausmę atlikdamas su elektronine apyranke, kuri dabar buvo pašalinta.

Be apeliacinio skundo, N. Sarkozy taip pat galėtų prašyti lygtinio atleidimo dėl savo amžiaus.

Teismo pirmininkė N. Gavarino sakė, kad nusikaltimai buvo „ypatingai sunkūs" ir „gali pakenkti piliečių pasitikėjimui".

Teismas anksčiau N. Sarkozy nuteisė už nusikalstamą sąmokslą, bet išteisino jį dėl korupcijos ir neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo.

Teismas taip pat pareiškė, kad nėra įrodymų, jog Libijos lyderio M. Kadafio pinigai galiausiai buvo panaudoti jo rinkimų kampanijai.