Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, jog iki lapkričio pabaigos Europos Komisija (EK) pasieks pažangą sankcijų Baltarusijai klausimu.
aUžsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, jog iki lapkričio pabaigos Europos Komisija (EK) pasieks pažangą sankcijų Baltarusijai klausimu.
„Niekas neatsiranda iš oro. Lietuva jau yra pateikusi EK savo siūlymus, kaip toliau mato, (kad reikia – ELTA) judėti tiek dėl sankcijų paties režimo, apibrėžimo, kokiais pagrindais ir už ką yra įvedamos sankcijos, tiek dėl konkrečių siūlymų, kam jos turėtų būti įvestos. Ties tuo dirbame“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
„Niekas savaime nepasidaro. Mes žinome tuos takelius, kuriuos reikia nueiti (…). Mes tą darbą ir darome. Aš tikiuosi, kad iki sekančios (Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų – ELTA) tarybos jau turėsime pažangos“, – pridūrė jis.
Tiesa, ministras pažymi, jog tokiems sprendimams priimti reikia laiko.
„Tai yra tikrai didelė mašina, niekas nevyksta paprastuoju būdu, kai pakeliu ranką ir pasakau: gal įveskime tam sankcijas, visi subalsuoja ir įvedame. Ne. Turi būti pagrindimo paketai, turi būti praeiti įvairūs peržiūros procesai, vertina teisininkai (…). Lietuva žino, kaip tai daryti, ir siekiame, kad tas būtų padaryta“, – akcentavo K. Budrys.
Artimiausias ES Užsienio reikalų tarybos posėdis yra numatytas lapkričio pabaigoje.
Prioritetą teikia ne nacionalinėms, o bendroms ES sankcijoms
Apie galimas sankcijas Baltarusijai plačiau imta kalbėti po to, kai praėjusią savaitę dėl kontrabandinių oro balionų keturis kartus prireikė sustabdyti orlaivių Vilniuje eismą.
Nors dalis politikų užsimena apie galimybę suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, užsienio reikalų ministras tikina, jog šiuo metu prioritetas yra bendras ES valstybių narių sprendimas dėl atitinkamų apribojimų.
„Tai, kas tikrai turi daug didesnį efektą, yra 27 valstybių sprendimas. Visų 27 valstybių, jų institucijų, jų kompanijų įgyvendinamos sankcijos. Mes tikrai norime europinio masto ir efekto. Dėl to tai yra prioritetas“, – kalbėjo URM vadovas.
„Dirbame su ES sankcijomis. Jeigu matysime, kad reikės sektorines ar kitas priemones įgyvendinti nacionališkai, mes turime tą galimybę ir galime tai padaryti (…). Kitos priemonės, kurios yra ribojamųjų priemonių įstatyme (…) dėl leidimus gyventi Lietuvoje turinčių Rusijos, Baltarusijos piliečių – tai jau yra įtvirtinta įstatyme. Jeigu Seimas imtųsi tokios iniciatyvos, žinoma, kad galima viską svarstyti, tačiau aš prioritetą dabar dėčiau ties ES“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, EK pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentas Antonio Costa patikino, kad Europa solidarizuojasi su Lietuva dėl šalies oro erdvę iš Baltarusijos pažeidžiančių meteorologinių oro balionų. Šiuos incidentus EK pavadino hibridine ataka. Tačiau, kaip LRT.lt teigė EK atstovė spaudai Paula Pinho, šiuo pagrindu kol kas nėra svarstoma apie naujų sankcijų įvedimą Baltarusijai.
ELTA primena, kad po praėjusią savaitę fiksuoto kontrabandinių balionų antplūdžio, trečiadienį posėdžiavęs Ministrų kabinetas nusprendė iki lapkričio 30 d. uždaryti sieną su Baltarusija.
Vyriausybės nutarime numatoma, kad uždaromi paskutiniai du pasienio kontrolės punktai su Baltarusija – Medininkų ir Šalčininkų.
Vykimas per Šalčininkų punktą bus visiškai nutrauktas. Medininkų pasienio kontrolės punkto veikla bus apribota – numatytos išimtys, kas šioje vietoje galės kirsti valstybės sieną.
„Niekas neatsiranda iš oro. Lietuva jau yra pateikusi EK savo siūlymus, kaip toliau mato, (kad reikia – ELTA) judėti tiek dėl sankcijų (…), tiek dėl konkrečių siūlymų, kam jos turėtų būti įvestos. Ties tuo dirbame“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
„Aš tikiuosi, kad iki sekančios (Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų – ELTA) tarybos jau turėsime pažangos“, – pridūrė jis.
Artimiausias ES Užsienio reikalų tarybos posėdis yra numatytas lapkričio pabaigoje.