Briuselis įsipareigojo Vašingtonui

Optimizmas

„Mes pasiekėme susitarimą. Tai geras susitarimas visiems", - tikino D.Trampas po derybų su U.fon der Lejen savo golfo kurorte Turnberyje, Škotijoje.

EK pirmininkė U.fon der Lejen sekmadienį patikslino, kad pagal transatlantinį prekybos susitarimą blokas pirks iš JAV reikšmingą energetinių išteklių kiekį.

„JAV energetikos produktų pirkimas diversifikuos mūsų tiekimo šaltinius ir prisidės prie Europos energetinio saugumo. Mes pakeisime rusiškas dujas ir naftą dideliais JAV suskystintų dujų (SGD), naftos ir branduolinio kuro pirkimais", - džiūgavo U.fon der Lejen.

Ji nurodė, kad pirkimai numatyti trejiems metams.

„Norime visiškai atsikratyti rusiško iškastinio kuro", - atviravo EK pirmininkė. Jos nuomone, geriau yra pirkti pigesnes ir geresnes SGD iš JAV.

Šalys sutarė: bazinė muito norma bus 15 proc., o ne 30 proc. Ji bus taikoma automobiliams ir puslaidininkiams. EK pirmininkė pabrėžė, kad tai yra geriausia, ką galima pasiekti; kai kurioms prekėms bus taikomas nulinis muitas, pavyzdžiui, orlaiviams ir jų atsarginėms dalims; plieno tarifas išliko 50 proc.; ES sutiko investuoti 600 mlrd. dolerių į JAV ekonomiką; per trejus metus Europa iš JAV įsigis energetinių išteklių už 750 mlrd. JAV dolerių ir atsisakys iškastinio kuro iš Rusijos.

Taip pat pagal naująjį prekybos susitarimą JAV pagaminti automobiliai į ES bus importuojami be muitų, pirmadienį pranešė vienas ES pareigūnas.

Pesimizmas

Po to, kai bus sudarytas prekybos susitarimas su JAV, Europos ekonomika patirs nuostolių, perspėja Vakarų verslininkai, ekonomistai ir politikai.

„The New York Times", remdamasis Kylio pasaulio ekonomikos instituto (Vokietija) prognozėmis, rašo, kad labiausiai nuo susitarimo nukentės Vokietija, didžiausia automobilių eksportuotoja, kuriai bus taikomas 15 proc. tarifas. Ekonomistai apskaičiavo, kad dėl susitarimo šalies gamyba gali sumažėti 15 proc. Bendrai ES šis rodiklis gali siekti 11 proc., teigė Kylio instituto mokslininkas Julijanas Hincas (Julian Hinz).

Vokietijos socialdemokratas Berndas Langė (Bernd Lange), EP prekybos komiteto vadovas, nurodė muitus vertinantis kritiškai. Politikas mano, kad žadėtas 600 mlrd. JAV dolerių investicijas į JAV ekonomiką teks sumokėti pačiai ES pramonei.

Vokietijos pramonės profesinės sąjungos valdybos narys Volfgangas Nydermarkas (Wolfgang Niedermark) taip pat neigiamai įvertino susitarimą: pasak jo, tai yra neadekvatus kompromisas, o ES sutiko su skausmingais tarifais. Jis pažymėjo, kad 15 proc. muitas turės didžiulį neigiamą poveikį į eksportą orientuotai Vokietijos pramonei.

Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas (Friedrich Merz) pažymėjo, kad susitarimas su JAV išvengia nereikalingo transatlantinių prekybos santykių eskalavimo. Jis įžvelgė pranašumą tame, kad muitai buvo mažesni nei grėsė, o prekybos karas būtų paveikęs šalies ekonomiką.

Ne tik Vokietija įžvelgia riziką šiame sustarime. Prancūzijos kosmetikos įmonių federacijos vadovas Emanuelis Gišaras (Emmanuel Guichard) perspėjo, kad į JAV importuojamai prancūziškai kosmetikai taip pat bus taikomas 15 proc. muitas, o tai kelia didelę grėsmę gamybai ir pavojų prarasti 5 tūkst. darbo vietų.

Užkulisiai

ES pritrūko vienybės derybose dėl prekybos susitarimo su JAV, rašo „Bloomberg".

Pasak agentūros, ES šalių nacionalinės vyriausybės siekė sumažinti riziką pagrindiniams savo ekonomikos sektoriams. „Iš dalies taip nutiko dėl politinio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių silpnumo, kur tiek kancleris F.Mercas, tiek prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) susiduria su dešiniųjų populistų, pasirengusių išnaudoti bet kokią ekonominę suirutę politiniais tikslais, grėsme. Iš dalies tai lėmė nuolatinis susirūpinimas priklausomybe nuo JAV saugumo klausimais ir nerimo, kad D.Trampas gali reaguoti į ekonominį spaudimą nutraukdamas paramą Ukrainai", - sakoma tekste.

Agentūros šaltiniai teigė, kad nors prekybos deryboms oficialiai vadovavo EK, vadovaujama U.fon der Lejen, susitarimo turinį nustatė valstybių narių nacionalinės vyriausybės, kurios surišo rankas ES derybininkams. Europos vyriausybės nebuvo pasirengusios rizikuoti ekonominiais nuostoliais, jei Briuselis būtų bandęs mesti iššūkį Vašingtonui prekybos derybose. Savo ruožtu U.fon der Lejen nesiėmė pakankamai priemonių konfrontuoti su JAV ir greitai atsisakė tikslo pasiekti abipusiai naudingą susitarimą.