Helsinkyje susitikę aštuonių Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį pareiškė, kad, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę, Europos rytinės sienos gynyba turėtų būti „neatidėliotinas“ ES prioritetas.
„Rusija šiandien kelia ir rytoj bei artimoje ateityje kels grėsmę visai Europai“, – po pirmojo Rytų sparno viršūnių susitikimo, kuriame dalyvavo Bulgarijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Švedijos vadovai, žurnalistams sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą ir jos pasekmės kelia didelę ir ilgalaikę grėsmę Europos saugumui ir stabilumui“, – teigiama lyderių pasirašytoje galutinėje deklaracijoje.
„Tokia padėtis reikalauja nedelsiant suteikti prioritetą ES rytinei sienai, taikant koordinuotą ir daugelio sričių apimantį operatyvinį požiūrį“, – teigiama joje.
Tai reiškia „sausumos kovos pajėgumus, gynybą nuo dronų, oro ir raketinę gynybą, sienų ir kritinės infrastruktūros apsaugą, karinį mobilumą ir mobilumo užkardą“, – paaiškino vadovai.
Europos rytinis sparnas yra bendra visų atsakomybė ir „turi būti ginamas skubiai ir ryžtingai“, sakė jie.
Jie pridūrė, kad šios pastangos turėtų būti koordinuojamos su NATO.
„ES gali atlikti svarbų vaidmenį remiant individualias valstybių narių pastangas stiprinti savo gynybos pajėgumus, nustatydama finansavimą, supaprastindama reglamentus ir stiprindama karinį mobilumą“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
„ES ir NATO akivaizdžiai atlieka skirtingus, tačiau labai vienas kitą papildančius vaidmenis rytinio sparno atžvilgiu.“
Antradienio deklaracija buvo paskelbta tuo metu, kai Europos šalių remiama Ukraina bando pasiekti kompromisą su Jungtinėmis Valstijomis dėl pasiūlymo užbaigti karą, kurio pirminė versija buvo laikoma palankia Maskvai.