2 nuotr.Antradienį į kalėjimą sės buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pripažintas kaltu dėl finansavimo iš Libijos siekimo savo 2007 m. prezidento rinkimų kampanijai.
2007–2012 m. prezidento pareigas ėjęs N. Sarkozy rugsėjo mėn. buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą sąmokslą, susijusį su buvusio diktatoriaus Muammaro al Gaddafio planu finansuoti jo rinkimų kampaniją.
Nuosprendį apskundęs ir „neteisybę“ pasmerkęs 70-metis buvęs prezidentas laisvės atėmimo bausmę atliks Santė kalėjime Paryžiuje.
„Jei jie tikrai nori, kad aš miegočiau kalėjime, aš miegosiu kalėjime, bet aukštai iškelta galva“, – sakė jis žurnalistams po rugsėjo 25 d. nuosprendžio.
N. Sarkozy šeima paragino jo rėmėjus parodyti solidarumą su buvusiu valstybės vadovu, antradienį iš savo namų Paryžiuje išvyksiančiu į kalėjimą.
Jis bus pirmasis Prancūzijos lyderis, įkalintas nuo po Antrojo pasaulinio karo už grotų pasodinto, su naciais kolaboravusio valstybės vadovo Philippe'o Petaino.
N. Sarkozy greičiausiai bus laikomas devynių kvadratinių metrų kameroje kalėjimo izoliatoriuje, naujienų agentūrai AFP pranešė kalėjimo darbuotojai.
Taip N. Sarkozy galėtų išvengti bendravimo su kitais kaliniais, jis taip pat nebūtų fotografuojamas nė vienu iš daugybės į kalėjimą slapta įnešamų mobiliųjų telefonų, teigė darbuotojai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes jiems neleidžiama kalbėti su žiniasklaida.
Izoliatoriuje kalinami kaliniai gali išeiti iš kamerų vieną kartą per dieną į nedidelį kiemą, vieni.
Teisėja kaltinimus vadina išskirtinai sunkiais
Kiek laiko N. Sarkozy praleis kalėjime, kol kas lieka neaišku.
Teismo pirmininkė Nathalie Gavarino nuosprendžio paskelbimo metu sakė, kad nusikaltimai buvo „išskirtinio sunkumo“, todėl nurodė jį įkalinti, net jei jis pateiks apeliaciją.
Tačiau manoma, kad buvusio prezidento tikriausiai advokatai prašys jį paleisti vos tik jam įžengus į kalėjimą, o apeliacinis teismas turi du mėnesius prašymui išnagrinėti.
Po pralaimėjimo rinkimuose 2012 m. N. Sarkozy susidūrė su daugybe teisinių problemų.
Jis buvo nuteistas dviejuose atskiruose teismo procesuose. Po vieno iš jų N. Sarkozy atliko bausmę už kyšininkavimą su elektronine kulkšnies apykoje, kuri po kelių mėnesių buvo pašalinta.
Vadinamojoje „Libijos byloje“ prokurorai teigė, kad N. Sarkozy vardu veikę jo padėjėjai 2005 m. sudarė susitarimą su M. al Gaddafiu, kad šis neteisėtai finansuotų jo rinkiminę kampaniją prezidento rinkimuose po dvejų metų, kuriuos N. Sarkozy ir laimėjo.
Tyrėjai mano, kad mainais M. al Gaddafiui buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį po to, kai Tripolis buvo apkaltintas 1988 m. keleivinio lėktuvo susprogdinimu virš Lokerbio Škotijoje, ir dar vienu sprogdinimu virš Nigerio 1989 m., per kuriuos žuvo šimtai keleivių.
Tačiau teismo sprendimas nesutapo su prokurorų išvada, kad N. Sarkozy gavo ar panaudojo lėšas savo kampanijai.
Jis buvo išteisintas dėl kaltinimų Libijos valstybės lėšų grobstymu, pasyvia korupciją ir neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu.
„Normalus iš žmogiškosios pusės“
Po to, kai N. Sarkozy buvo nuteistas už nusikalstamą sąmokslą, iš jo buvo atimtas Prancūzijos aukščiausias apdovanojimas – Garbės legiono ordinas.
Pagal visuomenės apklausų agentūros „Elabe“ atliktą apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. suaugusiųjų, šeši iš dešimties Prancūzijos gyventojų mano, kad laisvės atėmimo bausmė buvusiam prezidentui yra teisinga.
Tačiau N. Sarkozy vis dar turi prancūzų dešiniųjų paramą ir kartais privačiai susitinka su dabartiniu prezidentu Emmanueliu Macronu.
Vyriausybės šaltinis pranešė, kad E. Macronas penktadienį priėmė nuteistąjį kalėti buvusį prezidentą Eliziejaus rūmuose, o pirmadienį stojo ginti šį sprendimą.
„Buvo normalu, iš žmogiškosios pusės, priimti vieną iš savo pirmtakų šiomis aplinkybėmis“, – sakė E. Macronas.
Santė kalėjime yra kalėję keletas žymių kalinių, tarp jų – Venesuelos kovotojas Ilichas Ramirezas Sanchezas, dar žinomas kaip Carlosas „Šakalas“, kuris vėliau buvo perkeltas į kitą kalėjimą.
2022 m. Santė kalėjimo kameroje rastas negyvas Prancūzijos modelių agentas Jeanas Lucas Brunelis, artimas nuteisto JAV už seksualinius nusikaltimus nuteisto Jeffrey Epsteino bendražygis.
Jis buvo kaltinamas nepilnamečių žaginimu.
