A.Butkevičius: Artimųjų Rytų konfliktas pavojingas ir mums

- JAV gynybos ministras Loidas Ostinas (Lloyd Austin) pareiškė, kad prasideda tarptautinė operacija, kurios tikslas - apginti laivybą Raudonojoje jūroje nuo maištininkų išpuolių. Kuo taip svarbus šis jūrų kelias?

- Svarbus yra tiek jūrų kelias, tiek pati Raudonoji jūra, kuri yra labai politizuota, todėl ir šis atvejis yra griežtai politinis. Jemeno hučiai (hučiai arba Hučių judėjimas - teologinė islamistų grupė, atsiradusi XX a. pab. Jemeno šiaurės Sados gubernijoje - red. past.), kurie formaliai sukėlė šią krizę šaukdami, kad Alacho padedami sugebėjo užgrobti du konteinerius gabenusius laivus ir iš to net pasidarė nacionalinę šventę, yra marionetės, už kurių stovi Iranas ir Rusija.

Norėdami geriau suvokti, kodėl tiek pasaulio galybių jungiasi į konflikto Raudonojoje jūroje slopinimą, turime pakalbėti apie tai, ką ji reiškia pasaulinei ekonomikai. Būtent čia yra Sueco kanalas, kuris keliolika kartų sutrumpina krovinių gabenimo iš Azijos į Europą laiką. Net ir šiandien laivams apiplaukti Afriką užtrunka daugiau negu pusantro mėnesio, o plaukdami kanalu jie Senąjį Pasaulį pasiekia per 17 dienų.

Kanalas generuoja trečdalį Egipto valstybinių pajamų ir atveria milžiniškas galimybes nafta prekiaujančioms arabų šalims. Jis yra svarbus ir Izraeliui. Todėl jokiu būdu negalima leisti, kad maža, Irano remiama banditų grupuotė šantažuotų viso likusio pasaulio ekonomiką, nes, žvelgiant iš politinio požiūrio taško, dabartinė situacija demoralizuoja visas minėtų procesų neužkardančias valstybes.

Prisiminkime, kad praėjusiais metais Sueco kanale užstrigus laivui kiekviena priverstinio kanalo „nedarbo" diena pasaulinei ekonomikai atsiėjo po 10 mlrd. JAV dolerių. Šiandieninės krizės pasekmės taip pat vis labiau juntamos, todėl ji privalo būti kaip galima greičiau išspręsta. Priešingu atveju stos daugelio stambiųjų įmonių veikla, prasidės kovos šalių parlamentuose, suaktyvės lobistai ir užkulisiniai žaidimai. Siekdama to išvengti JAV siunčia į regioną 5-ąjį laivyną. Tiesa, tai yra tik ekonominė šio reikalo dalis, nes visa tai turi dar vieną pusę.

Kitas chaoso jūroje sumanytojų tikslas - konflikto Artimuosiuose Rytuose plėtra. Spalio pradžioje „Hamas" užpuolė Izraelį, tačiau krizė neapėmė viso regiono, todėl dabar žengiamas antras žingsnis, įveliant į visa tai JAV bei tikintis, kad šį kartą bus apšaudomas ne tik Gazos Ruožas, bet ir kiti brolių musulmonų apgyvendinti regionai. Tai, ko nepavyko žudant žydų naujakurius ir grobiant įkaitus, gali pavykti dabar.

Pastaroji krizė ypač reikalinga apie rimtą atokvėpį svajojančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, todėl į atrodytų tolimus įvykius aplink Raudonąją jūrą raginčiau žiūrėti labai rimtai. Tai tikrai nėra atsitiktinumas ar kelių pamišusių hučių aktyvumas. Aš į sparnuotosiomis raketomis šaudančius sukilėlius žiūriu ne kaip į sukilėlius, bet kaip vienos iš didžiųjų jėgų atstovus - todėl reikia saugotis, kad neefektyvūs pasaulio galybių veiksmai nesukeltų dar didesnio konflikto, į kurį ir taikomasi.

- Nurodoma, kad tarptautinės pajėgos ne tik saugos jūrų kelius, bet ir rūpinsis regiono saugumu. Ar tai nėra pasirengimas platesnio masto operacijai?

- Kaip minėjau, konfliktas tam ir sukeltas, kad į jį įsikištų Vakarai. Mes kalbame apie galimą pagrindinių NATO šalių karą su Iranu, bet labai tikėtina, kad būtent taip nenutiks, nes toks karas Teheranui būtų ypač nenaudingas. Nors iraniečiai patologiškai nekenčia Izraelio, šalies vadovai aiškiai suvokia, kad, įsivėlus į atvirą ginkluotą konfliktą, šalis nedelsiant būtų nustumta atgal į viduramžius. Asmeniškai aš statau už konfrontacijos turinčios vengti Irano vadovybės sveiko proto likučius, o ne už JAV galimybę neįsivelti į mūšius.

- Operacijoje dalyvaus Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Bahreinas, Kanada ir Seišeliai. Visos šios valstybės turi čia ekonominių interesų? Ar tiesiog Amerika nebeturi pajėgumų?

- Sprendimas pasikviesti į regioną kitų valstybių laivynus yra legitimumo paieškos. Jeigu „daryti tvarkos" plauktų vieni amerikiečiai, netruktų pasigirsti balsų, kad už jų stovi žydai, arba jie atstovauja naftos magnatų interesams. Dabar suburta tarptautinė koalicija, kuri ne tik veiks kartu, bet ir bendrai dalysis atsakomybę už tai, kas čia gali nutikti.

O kalbant apie Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgumus, nemanau, kad joms jų ima trūkti. Nors remiama tiek Ukraina, tiek Izraelis, abejoju, ar paramai išleidžiama tiek, kad šalis būtų priversta peržiūrėti savo pagalbos sąjungininkams politiką. Atidžiau pažiūrėję į JAV gamybos apimtis tiek dabar, tiek, tarkime, Antrojo pasaulinio karo metais, pastebėsime, kad jos, kaip ir kovojančių šalių finansavimo galimybės, nepaisant skambių kalbų, dar toli gražu neišsemtos.

Prisiminkime, kiek milijardų iš Europos Sąjungos gavo krizės ištikta Graikija ir niekas dėl to jokių sunkumų nepatyrė. Panaši situacija su paramos tiekimu yra ir dabar, tik reikia suvokti, kad strigimą lemia ne ekonominiai ar industriniai, bet nepadaromi politiniai sprendimai.

- Kokią prognozuotumėte arabų šalių reakciją į faktiškai ne arabų šalių laivyną šalia jų krantų?

- Įdomumas yra tas, kad ankstesnis ideologinis motyvas, kuris vienijo arabų šalis prieš bendrą priešą, dabar stipriai paveiktas svarstymais apie potencialią naudą. Arabų pasauliui veltis į tiesioginį karą su Vakarais nėra naudinga. Be to, reikia nepamiršti sunitų ir šiitų priešpriešos, todėl tai, kas, realizavus blogiausią scenarijų, gali nutikti Iranui, nebūtinai yra naudinga arba nenaudinga likusiems arabų kraštams.

- Hučiai perspėjo, kad atakuos su Izraeliu susijusius laivus tol, kol vyks kovos Gazos Ruože. Kodėl nekalbama apie ugnies Gazoje nutraukimą?

- Todėl, kad niekas neturi jokių rimtų įtakų Izraeliui. Jis jokių rezoliucijų neklausys ir kariaus iki galo, iki užsibrėžto tikslo galutinai sunaikinti „Hamas". JAV bando rasti sprendimą, tačiau nė viena iš partijų priešrinkiminiame laikotarpyje negali imtis rimtesnių veiksmų. Juolab kad šiuo metu valdžią turintys demokratai bandydami paveikti Izraelį rizikuotų prarasti nemažai rinkėjų balsų. Tai lemia, kad Tel Avivui niekas rimčiau neužsimena, jog būtų metas nutraukti aktyvias kovas Gazos Ruože arba leisti išlikti „Hamas" grupuotei.

Kita vertus, reikia pripažinti, kad jeigu „Hamas" išliktų ir jai būtų palikta galimybė daryti bent minimalią įtaką Gazos Ruožo politiniame gyvenime, viskas, ką iki šiol nuveikė Izraelis, nebetektų prasmės. Todėl tikėtis, kad artimiausiu metu čia įsivyraus taika, neverta.

- Jeigu konfliktas visgi išsiplės, kokią įtaką tai turės migracijos į Europą srautams ir galimoms terorizmo grėsmėms?

- Tokia grėsmė jau auga ir sėkmingai augs toliau, nepaisant to, bus konfliktas, plėsis jis ar baigsis. Pabėgėlių skaičius į Senąjį Pasaulį neslopsta tiek dėl ekonominių priežasčių, tiek dėl kai kurių šalių vykdomo hibridinio karo operacijų. Pastarieji veiksniai automatiškai didina radikaliai nusiteikusių asmenų Europoje skaičių, o tai prisideda prie bendro įtampos augimo.

- Kokį matytumėte Lietuvos vaidmenį dabartinėje situacijoje?

- Lietuvos pelkės arabams yra sunkiai suvokiama vertybė, todėl mažai tikėtina, kad mūsų krašte staiga ims ir išaugs islamiškojo terorizmo pavojus. Gerokai pavojingesnis Lietuvai yra tas konfliktas, į kurį Artimuosiuose Rytuose gali būti įtraukta NATO, ko, kaip minėjau, ir siekiama. Jeigu taip visgi nutiktų, Vakarų sąjungininkų dėmesys mums galimo konflikto su Rusija atveju, ženkliai sumažėtų.

Tad pagrindinis mūsų interesas yra labai aiškus - padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad mūsų didieji kaimynai ir svarbiausi partneriai neįsiveltų į atvirą karą Artimuosiuose Rytuose. Juolab kad ir mums jis yra pavojingas, tik ne tiesiogiai, o per toli siekiančias pasekmes.

Dėl besitęsiančių atakų jau keičiami laivų maršrutai

Irano remiami Jemeno hučių sukilėliai pareiškė nenutrauksiantys savo atakų prieš laivus Raudonojoje jūroje, nepaisant to, kad JAV paskelbė apie 10 šalių koaliciją kovai su šiais išpuoliais.

„Mūsų karinės operacijos nesiliaus net ir tokiu atveju, jei Jungtinėms Amerikos Valstijoms pavyks mobilizuoti visą pasaulį", - socialiniame tinkle „X" pareiškė aukšto rango hučių pareigūnas Muhamedas al Bukaitis (Mohammed al-Bukhaiti). Jis nurodė, kad sukilėliai savo atakas nutrauks tik tada, kai liausis Izraelio nusikaltimai Gazoje ir apsiaustus gyventojus pasieks maistas, vaistai ir degalai.

Nors derybos dėl paliaubų Gazos Ruože vyksta, pasaulinės laivybos įmonės, įskaitant „Hapag-Lloyd" ir MSC, nusprendė laikinai nesinaudoti Sueco kanalu. Krovinių gabenimui tarp Europos ir Azijos jos renkasi maršrutą, einantį pro Afrikos pietuose esantį Gerosios vilties iškyšulį.

Šis maršrutas 6000 km ilgesnis, tad jo pasirinkimas puikiai atspindi požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Kylio pasaulinės ekonomikos instituto prekybos sektoriaus ekspertas Vincentas Stameris (Vincent Stamer) pabrėžė, kad toks sprendimas akivaizdžiai rodo su kokiomis rizikomis laivai susiduria regione.

Įmonė „Hapag-Lloyd" Sueco kanalą nusprendė aplenkti po krizių štabo pasitarimo. MSC taip pat patvirtino, kad jos laivai į Raudonąją jūrą grįš tuomet, kai ten bus saugu.

Ekspertų vertinimu, dėl tokių sprendimų gali vėluoti krovinių pristatymas, tačiau tai nesukels rimtų sutrikimų pasaulinėse tiekimo grandinėse, kaip kad buvo COVID-19 pandemijos metu. Skaičiuojama, kad kroviniai gali vėluoti iki 10 dienų. Taip pat prognozuojamas nedidelis gabenimo konteineriais brangimas, nors, lyginant su pandeminiu laikotarpiu, kainos yra ženkliai sumažėjusios.