1 nuotr.
„Chalk River“ Kanada
1952 m. gruodžio 12 d.
5 pavojaus lygis
Katastrofa Kanados atominėje jėgainėje įvyko dėl žmonių klaidų. Vienas darbuotojas atsitiktinai atidarė keturias sklendes, kurios reguliavo slėgį sistemoje. Pakitus slėgiui reaktoriaus galingumas staiga padidėjo, tai suardė šerdį ir išlydė dalį branduolinio kuro. Įvyko keletas sprogimų, išsiliejo didžiulis kiekis aušinamojo skysčio, užteršto radioaktyviosiomis atliekomis.
„Majak“ Sovietų Sąjunga
1957 m. rugsėjo 29 d.
6 pavojaus lygis
Ši avarija įvyko ne atominėje jėgainėje, tačiau daugelio ekspertų yra laikoma didesne nei Černobylio. Branduolinių ginklų gamybos komplekse Pietų Urale, „Majak“ reaktorių komplekse, sugedus aušinimo įrangai, radioaktyviosios atliekos ėmė džiūti ir saugykla sprogo. Maždaug 270 tūkst. žmonių ir 22 tūkst. kv.km teritorija (Lietuvos teritorija - apie 65 300 kv.km) buvo užteršta radiacija. Iki šiol radiacijos lygis šiame regione vienas didžiausių pasaulyje, visi geriamojo vandens telkiniai apylinkėse užteršti.
„Windscale“ Anglija
1957 m. spalio 10 d.
5 pavojaus lygis
Įvykus gaisrui „Windscale“ atominėje elektrinėje radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užteršta daugiau kaip 300 kv.km teritorija.
„Lubmin“ Vokietija
1975 m. gruodžio 7 d.
3 pavojaus lygis
Gaisras „Lubmin“ atominėje elektrinėje Rytų Vokietijoje kilo, kai patyręs darbuotojas stažuotojui nusprendė sukelti trumpąjį elektros jungimą ir parodyti, kaip reaguoja saugos sistemos. Žmonės nežuvo, radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimo išvengta.
Trijų mylių sala JAV
1979 m. kovo 28 d.
5 pavojaus lygis
Nelaimė Trijų mylių salos elektrinėje Pensilvanijoje kilo dėl aušinimo sistemos gedimo. Iškart po avarijos 8 km spinduliu aplink elektrinę gyvenančios nėščios moterys ir vaikai buvo evakuoti. Dar ir dabar apylinkėse dažniau sergama vėžiu. Po avarijos buvo stebimas didelis vaikų mirtingumas.
Černobylis Ukraina
1986 m. balandžio 26 d.
7 pavojaus lygis
Avarija Černobylio atominėje jėgainėje įvyko dėl reaktoriaus konstrukcijų netobulumo ir darbuotojų klaidų. 2005 m. duomenimis, pirmaisiais metais dėl avarijos mirė maždaug 4000 žmonių. Likviduojant avarijos padarinius dirbo 600 tūkst. žmonių, iš jų dėl radiacijos pasekmių mirė 10 tūkst. Tarptautinės organizacijos „Gydytojai prieš atominius karus“ skaičiavimais, Europoje dėl Černobylio registruota 10 tūkst. vaikų apsigimimų, iš viso radiacijos užterštose teritorijose paveikta apie 5 mln. žmonių.
Vandela Ispanija
1989 m. spalio 19 d.
3 pavojaus lygis
Kilo gaisras 1-ojo bloko turbinų skyriuje. Radiacijos lygis nebuvo padidėjęs, tačiau reaktorius buvo pripažintas nesaugiu ir iki šiol yra likviduojamas.
Tokaimura Japonija
1999 m. rugsėjo 30 d.
4 pavojaus lygis
Nevaldoma branduolinė reakcija prasidėjo Japonijos atominėje elektrinėje Tokaimuroje dėl darbuotojų klaidų maišant uraną. Per 20 val. ją pavyko sustabdyti. 39 darbuotojai gavo gana didelę radiacijos dozę, 3 iš jų - labai didelę, 2 mirė.
Fukušima Japonija
2011 m. kovo 11 d.
7 pavojaus lygis
Dėl galingo žemės drebėjimo ir dėl jo kilusio cunamio buvo pažeisti Fukušimos atominės elektrinės 3 blokai, į aplinką pateko radioaktyviųjų medžiagų. Kiek žmonių tapo avarijos aukomis - nesutariama. Įvairūs šaltiniai skelbia, kad per 14 mėnesių po avarijos žuvusiųjų buvo maždaug 600. O JAV medikų skaičiavimais, būtent dėl šios nelaimės per pirmuosius dvejus metus vėžiu susirgo 1300 žmonių.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
