1 nuotr.Iranas ir Rusija pasirašė 25 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimą dėl branduolinių elektrinių statybos Islamo respublikoje, penktadienį pranešė Irano valstybinė žiniasklaida, likus kelioms valandoms iki galimo griežtų JT sankcijų Iranui sugrąžinimo.
„Irano bendrovė „Hormoz“ ir [Rusijos] „Rosatom“ pasirašė 25 mlrd. dolerių vertės susitarimą dėl keturių branduolinių elektrinių statybos Sirike, Hormozgane“, – teigė valstybinė televizija.
Iranas turi tik vieną veikiančią atominę elektrinę pietiniame Bušehro mieste, jos pajėgumas yra 1 000 megavatų – t. y. tenkina tik nedidelę dalį šalies energijos poreikių.
Valstybinės naujienų agentūros IRNA duomenimis, kiekviena elektrinė bus 1 255 megavatų galios, tačiau nepateikta jokios išsamios informacijos apie statybos terminus.
Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai iki šeštadienio pabaigos turėtų įsigalioti vadinamosios automatinio sankcijų sugrąžinimo priemonės, kurias inicijavo Europos šalys, sudariusios svarbų 2015 m. branduolinį susitarimą su Iranu.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija inicijavo sankcijų sugrąžinimą praėjusį mėnesį, kaltindamos Iraną nesilaikant savo įsipareigojimų pagal susitarimą.
Saugumo Tarybos posėdyje penktadienį Kinija ir Rusija pateikė rezoliucijos projektą, kad būtų suteiktas dar pusmetis deryboms, tačiau mažai tikėtina, kad jis sulauks pakankamos paramos, kad būtų priimtas.
Vakarų šalys jau seniai kaltina Iraną, kad šis siekia pasigaminti atominę bombą, o Teheranas tai griežtai neigia, gindamas savo teisę į civilinę branduolinę programą.
2018 m. JAV vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo su Iranu, paskatindamos Teheraną pradėti atsisakyti savo įsipareigojimų.
Vyko Vašingtono ir Teherano derybos dėl naujo susitarimo sudarymo, tačiau jas birželį sužlugdė beprecedenčiai Izraelio smūgiai Iranui, kuriais prasidėjo 12 dienų trukęs karas, prie kurio trumpam prisijungė ir JAV.
1993 m. Iranas su Rusija pasirašė branduolinės energijos susitarimą, pagal kurį tapo įmanoma užbaigti Bušehro elektrinę, kurią 1975 m. buvo pradėjusi statyti Vokietija, bet po 1979 m. islamo revoliucijos atsisakė tęsti darbus.
