Visai ne svajonių šalis: kitokia Amerika

Liepos 24 d. prezidentas pasirašė įsaką, supaprastinantį vietos valdžios institucijoms valkataujančių asmenų iškeldinimą iš gatvių. „Prezidentas D.Trampas įgyvendina savo pažadą vėl padaryti Ameriką saugią ir užbaigti valkatavimą visoje šalyje", - pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karolina Lyvit (Karoline Leavitt).

Pasak jos, valkataujančių nusikaltėlių pašalinimas iš gatvių ir išteklių nukreipimas į priklausomybių gydymo programas turėtų grąžinti amerikiečiams saugumo jausmą ir padėti žmonėms, kenčiantiems nuo narkotikų priklausomybės ar psichikos sutrikimų.

Jau liepos 25 d. buvo pasirašytas dar vienas įsakas, leidžiantis valstijų ir miestų valdžiai priverstinai hospitalizuoti valkataujančius asmenis, sergančius psichikos ligomis ar turinčius priklausomybių.

D.Trampo administracija priverstinį gydymą laiko pagrindiniu valkataujančių asmenų reintegracijos į visuomenę įrankiu.

„Mes naudosime visas priemones, svertus ir įgaliojimus, kad pašalintume valkatas iš mūsų gatvių. Nėra nieko užuojautos kupino leisti šiems žmonėms gyventi purve ir skurde, užuot suteikus jiems reikalingą pagalbą",- pareiškė prezidentas.

Pasak jo, psichikos ligomis sergantys asmenys turėtų būti siunčiami į specializuotas įstaigas, „kur jiems ir vieta", kad po gydymo galėtų grįžti į normalų gyvenimą.

Valkataujančiųjų kasmet daugėja

Politikos griežtinimas vyksta sparčiai augant valkataujančiųjų skaičiui. Pastaraisiais metais jų skaičius kasmet didėja daugiau nei dešimčia procentų.

JAV Būsto ir miestų plėtros departamento duomenimis, 2024 m. pradžioje tokiais buvo laikomi 772 tūkst. žmonių - tai didžiausias rodiklis per visą stebėjimų istoriją. Tačiau iš tikrųjų jų gali būti kelis kartus daugiau.

Per kelerius pastaruosius metus susiformavo specifinis valkatų kultas - jie čia tapę panašiai tuo, kas Indijoje šventos karvės. Mūsų Judžino miesto (Oregono valstija) centre visi šaligatviai užstatyti valkataujančiųjų palapinėmis, o policija juos bijo liesti, nes „žmogaus teisių gynėjai" iškart pradeda triukšmauti.

Daugelis valkatų yra narkomanai ir plūsta iš visos Amerikos, nes po to, kai Oregone narkotikai tapo legaliais, sąlygos jiems čia tapo tiesiog idealios. Todėl mūsų valstijoje jų tūkstančiai.

Nors oficialiai pripažįstama, kad Oregone šiuo metu neva yra „tik" 14 655 valkataujantys asmenys, tačiau aš esu įsitikinęs, kad jų čia bent dešimt kartų daugiau.

Oregonas pagal valkatų skaičių tarp JAV valstijų yra septintas. Jį aplenkė tiktai tokios gerokai didesnės valstijos, kaip Kalifornija, Niujorkas, Teksasas.

Leftistai liberalai demagogiškai aiškina, kad tai ne valkatos, o „vargšai benamiai", kurie atsidūrė tokioje padėtyje neva dėl blogos ekonomikos. Tai - tikrų tikriausia demagogija, nes iš tikrųjų valkatavimas yra tų žmonių pasirinktas gyvenimo būdas.

Jiems reikalinga medicininė, psichiatrinė pagalba, dažnai net labai radikali. Jiems negalima būti laisvėje ypač tada, kai jų išprotėjimas pasiekia tą ribą, kurią peržengę jie tampa pavojingi visuomenei ir patys sau.

Problema šalyje pasiskirsčiusi netolygiai. Kai kuriose Vidurio ir Uolėtųjų kalnų regiono valstijose, tokiose kaip Vajomingas, Šiaurės ir Pietų Dakota, valkataujančiųjų skaičius neviršija tūkstančio žmonių.

Tačiau didžiausiuose megapoliuose situacija įgavo katastrofos mastą. Niujorke ir Los Andžele dešimtys tūkstančių žmonių gyvena gatvėse.

Valkatos akivaizdžiai keičia miesto kraštovaizdį: jie gyvena automobiliuose, ant šaligatvių ir palapinių stovyklose, kurios tapo įprasta daugelio Los Andželo, Niujorko ir kitų didmiesčių dalimi.

Pasak valdžios atstovų, net Los Andželo paplūdimiai praranda patrauklumą dėl besiplečiančių palapinių miestelių.

Prezidentas griežtai atsisako liberalų siūlomos būsto valstybės lėšomis suteikimo valkataujantiems idėjos. Jo nuomone, socialinio būsto statyba reikalauja milžiniškų išlaidų, o valkatavimo šaknys dažniausia juk slypi anaiptol ne būsto neturėjime, o būtent narkotikų priklausomybėje ar psichikos ligose.

Pasak jo, pirmiausia svarbu nustatyti, ar žmogus iš tiesų neturi būsto, ar tiesiog negali gyventi visuomenėje dėl ligos.

Naujoji politika jau sulaukia kritikos dėl priverstinio priemonių pobūdžio. Kritikai D.Trampo požiūrį vadina pernelyg griežtu ir prieštaringu. Tačiau griežtėjimo tendencija matoma ir atskirų valstijų lygmeniu: baudžiamoji atsakomybė už gyvenimą gatvėje įvedama tiek respublikoniškoje Floridoje, tiek demokratiškame Konektikute.

Narkotikų dekriminalizavimo pasekmės

Oregonas neseniai buvo vienintele Amerikos valstija, kurioje legalūs visi narkotikai! Heroinas, fentanilis, kokainas, metamfetaminas, LSD, ir taip toliau. Juk nuo 2021 metų mūsų valstijoje, kaip žinia, galiojo įstatymas, pagal kurį pati didžiausia bausmė už narkotikų turėjimą buvo vos šimto dolerių bauda.

Taip buvo todėl, kad 2020 m. lapkritį įvykusiame referendume buvo prabalsuota už vadinamąją „110-tą priemonę" (Measure 110). Tada net 58,5 proc. Oregono gyventojų prabalsavo už narkotikų dekriminalizavimą, o 41,5 proc. buvo prieš. Taip Oregonas tapo pirmąja JAV valstija, nustojusia bausti narkomanus.

Už tai buvo galima „padėkoti" Oregono „demokratams", besididžiuojantiems, kad jie yra itin pažangūs ir tolerantiški. Apie naująjį įstatymą tada ir buvo kalbama kaip apie neva „užuojautos kupiną" žingsnį.

Sakė, kad valdžios pastangos turi būti sutelktos į narkomanijos gydymą, o ne į narkomanų įkalinimą. Narkomanai, kaip kad optimistiškai manyta, būtų kur kas labiau linkę ieškoti pagalbos, jeigu nebebus „stigmatizuojami" kaip nusikaltėliai.

Taigi naujame įstatyme negalėjo būti nė užuominos apie prievartą, nes, liberalų nuomone, narkomanus geriausia pavyksta išgydyti, kada jie patys ieško pagalbos.

Pagal naująjį įstatymą, užuot sulaikę narkotikų vartotojus ir atidavę juos teismui, kuris dažnai ir priverčia juos gydytis, policijos pareigūnai narkomanams skiria 100 dolerių baudą, kuri yra automatiškai panaikinama, jeigu narkomanas pats kreipiasi į gydymo įstaigą.

Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad iš 4000 narkomanų, kuriems per pirmuosius dvejus naujo įstatymo taikymo metus buvo paskirta 100 JAV dolerių bauda, tik 40 paskambino karštąja linija ir pasiteiravo apie gydymą.

Kalbant apie tas šimto dolerių baudas, visai nenuostabu, kad jos beveik niekada nesumokamos. Policija, patruliuojanti Portlando centre esančiuose narkotikų vartojimo židiniuose, sako, kad išieškoti nesumokėtas baudas yra teismų, o ne policijos darbas. Ir tai suprantama.

Policija taip pat teigia, kad ji net negalinti užtikrinti, ar narkomanas iš tikrųjų turi „tik" nedidelį kiekį narkotikų, „asmeniniam naudojimui", nes paprasčiausia neturi teisės atlikti narkomano daiktų kratos...

Beje, būtina pabrėžti, kad šio naujo įstatymo priėmimui didelę įtaką padarė antipolicinė isterija, kilusi 2020 m., kada visoje šalyje vyko vadinamųjų „blekmaterių" protestai ir riaušės.

Tačiau pernai Oregono gubernatorė pagaliau pasirašė įstatymą, kuriuo vėl kriminalizuojamas narkotikų naudojimas. Taigi, pagaliau atsisakyta trejus metus trukusio narkotikų dekriminalizavimo eksperimento.

Ir koks buvo to eksperimento rezultatas? Ogi toks, kad maždaug tuo pačiu metu JAV kilo fentanilio krizė ir būtent Oregonas buvo vienas iš pagrindinių jos židinių. Portlande, ryšium su tuo, buvo netgi paskelbta nepaprastoji padėtis. Kritinės padėties mieste priežastis - fentanilis.

„Zombių apokalipsė"

Sintetinis opioidas fentanilis JAV yra pagrindinė 18-49 metų amžiaus amerikiečių mirties priežastis. Nuo 2020 m. kasmet apie 100 tūkst. mirčių siejama su narkotikų perdozavimu, iš jų maždaug du trečdaliai yra ir susiję su fentaniliu.

Amerikiečiai nuo fentanilio perdozavimo miršta vidutiniškai kas septynias minutes. Pagal mirčių skaičių, apsinuodijimas šiuo narkotiku aplenkė eismo įvykius. Pagal aukų skaičių, fentanilis jau viršijo bendrus JAV kariuomenės nuostolius Vietnamo, Afganistano ir Irako karuose.

Manoma, kad fentanilis yra 50 kartų stipresnis už heroiną ir net 100 kartų stipresnis už morfiną. Neseniai paskelbtoje JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro ataskaitoje teigiama, kad fentanilio perdozavimo tikimybė yra irgi daug didesnė nei bet kurių kitų narkotikų.

Fentanilio dažnai ir dedama į kitus narkotikus, kaip heroiną, kokainą ir metamfetaminą, kad padidėtų jų veiksmingumas. Kai kurie narkomanai net nežino, kad jį vartoja.

Todėl tai, kas dabar Amerikoje vyksta, kartais žiniasklaidoje net vadinama „zombių apokalipse", nes, pavyzdžiui, kai fentanilis sumaišomas su kažkokiu gyvūnus raminančiu vaistu ksilazinu, tai narkomanai tiesiog pūva gyvi: atviros opos yra vienas iš šalutinių šio „kokteilio" poveikių.

Todėl net ir Narkotikų kontrolės administracija fentanilio ir ksilazino „kokteilį" pavadino „zombių narkotiku", dėl negyjančių žaizdų ant narkotikų vartotojų kūnų.

Vaizdingu epidemijos simboliu tapo Filadelfija. Vienoje iš centrinių miesto gatvių susiformavo narkotikų getas, kuriame net policija pasirodo esanti bejėgė prieš problemos mastą. Turimais duomenimis, čia kasdien nuo perdozavimo miršta apie dešimt žmonių.

Todėl Oregono gubernatorė ir buvo priversta pripažinti, kad valstija dar niekada nebuvo susidūrusi su tokiu mirtinai pavojingu ir beveik iš karto priklausomybę sukeliančiu narkotiku, koks yra fentanilis.

O Portlandą tiesiogine to žodžio prasme užgriuvo mirčių nuo perdozavimo banga. Portlando meras sakė, kad nuo 2020 m. fentanilio perdozavimo atvejų mieste padaugėjo net 588 procentais!

Štai toks tad ir buvo narkotikų dekriminalizavimo rezultatas. Taigi, galiausiai, valstijos įstatymų leidėjai, įskaitant net ir aršiausius demokratus, kurie iš pradžių skatino šį eksperimentą, „siekdami sumažinti areštų skaičių ir kovoti su socialine nelygybe", priėmė atnaujintą įstatymo versiją.

Nedidelio kiekio narkotikų laikymas „asmeniniam vartojimui" nuo šiol laikomas nesunkiu nusikaltimu, už kurį numatyta maksimali šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Narkomanai ir toliau bus bandomi gydyti.

Bet policijai bent jau vėl bus leidžiama kovoti su narkomanija gatvėje ir konfiskuoti narkotikus.

Kadangi fentanilis į JAV daugiausia patenka iš užsienio, jo plitimas vis dažniau siejamas su migracijos krize pasienyje su Meksika. JAV Teisingumo ministerijos Kovos su narkotikais administracija pabrėžė tiesioginį ryšį tarp Meksikos kartelių ir Amerikos narkotikų prekeivių.

Pasienio valstijose mirčių nuo fentanilio perdozavimo skaičius smarkiai išaugo didėjant nelegalių migrantų srautams. „Mūsų siena atvira, ir tai pavojinga. Narkotikai liejasi upe", - pareiškė Atstovų Rūmų narys nuo Respublikonų partijos Endis Bigsas (Andy Biggs).

Aktyvią kovą su narkotikais JAV pradėjo dar 1980-aisiais, prezidentaujant Ronaldui Reiganui (Ronald Reagan). Tačiau tuomet pagrindinė grėsmė buvo kokainas iš Kolumbijos, kai tuo tarpu šiandien didžiausias pavojus yra būtent fentanilis, atkeliaujantis iš Meksikos.

Krizės fone jau keli metai JAV Kongrese skamba vis griežtesni pasiūlymai. Keli respublikonai ragino Džo Baideno (Joe Biden) administraciją pradėti karinę specialiąją operaciją Meksikoje kovai su narkokarteliais.

Jie pateikė įstatymo projektą, leidžiantį panaudoti karinę jėgą kaimyninėje valstybėje, nes narkokarteliai „padaro tūkstančius kartų didesnę žalą" nei teroristai. Tačiau tuometinis prezidentas Dž.Baidenas šią idėją atmetė.

Dabar, prezidentaujant Trampui, politinė retorika šia tema tapo itin griežta. Tačiau fentanilio krizė ir toliau išlieka viena opiausių socialinių ir politinių problemų JAV, kurios pasekmės paliečia ne tik sveikatos apsaugos sistemą, bet ir demografiją, saugumą bei tarptautinius santykius.