1 nuotr.Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė vis dar abejoja dėl Vyriausybės siūlomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimo nuo 9 iki 0 %. Nors, kaip sako prezidentas Gitanas Nausėda, tai daugiau kaip „nabašnyko pašlakstymas žaliąja arbata", bet būtų bent kažkoks bandymas sumažinti šildymo sąskaitą daliai gyventojų. Tačiau pažiūrėkime, kaip elgiasi šiuo sudėtingu periodu kitos Europos šalys.
Štai Belgija vakar pareiškė, jog nori ginti šalies gyventojų perkamąją galią, tad ruošia pagalbos paketą. Vyriausybė nuo kovo 1 iki liepos 1 dienos sumažino PVM tarifą elektrai nuo 21 iki 9%. Taip pat visi namų ūkiai sulauks vienkartinės 100 eurų vertės nuolaidos elektros sąskaitai apmokėti.
Apie Lenkiją rašėme jau ne kartą, bet papildomai galima pasiskaityti straipsnyje: „Lenkija su krize tvarkosi kardinaliai kitaip: mažinami akcizai, PVM energijai, kitos lengvatos". Nuo šių metų vasario pirmos dienos Lenkijoje šešiems mėnesiams atšaukiamas PVM maisto produktams (prieš tai buvo 5%) ir trąšoms, o pridėtinės vertės mokestis degalams mažinamas nuo 23% iki 8%.
Apie Prancūzijos ir Vengrijos veiksmus siekiant kompensuoti augančias gyventojų sąskaitas rašėme straipsnyje „Šildymo sąskaitos Lietuvoje: vilniečiai šiurpsta, kituose rajonuose situacija įvairi". Dar spalio mėnesį Prancūzijos ministras pirmininkas Žanas Kasteksas teigė, kad: „Mes įvedame tarifų stabdį". Tai yra, įšaldė dujų kainų augimą nuo spalio iki balandžio, kadangi šildymo sąskaitos vietiniams būtų pabrangusios 30%. Vyriausybė teigė, kad taip saugo prancūzų perkamąją galią. O taip pat tikino, jog elektros kaina neaugs daugiau nei 4 procentus.
Negana to, Prancūzijos vyriausybė paskelbė vienkartinę 100 eurų išmoką, vadinamąjį energetinį čekį, kurį gruodžio mėnesį gavo 6 milijonai mažas pajamas gaunančių namų ūkių visoje šalyje.
Beje, Vengrija verta atskiro paminėjimo. Praeitų metų pabaigoje jų vyriausybė įvedė fiksuotas kainas šildymui ir elektros tiekimui, kad gyventojai nepajustų kainų šuolių. Kaip pripažino V. Orbanas, tai yra našta šalies ekonomikai, tačiau jie pažadėjo savo rinkėjams, kad būsto išlaikymo kainos jų valdymo laikotarpiu nekils ir jie savo pažado laikysis.
Tačiau kokia yra tiek bendra, tiek ir atskirų Europos sąjungos (ES) šalių pridėtinės vertės mokesčio politika? Europos Komisija nustato plačias PVM taisykles per Europos PVM direktyvas. Minimalus PVM tarifas yra 15 % ir kiekviena valstybė narė gali laisvai pasirinkti didesnį nei rekomenduojamą tarifą (taip elgiasi Lietuva). Valstybės narės taip pat gali nustatyti du lengvatinius tarifus, kurie turi būti didesni nei 5 %. Tačiau yra išimčių ir kai kurios šalys taiko trečdaliu sumažintą PVM tarifą, nes jis galiojo prieš joms įstojant į ES.
Lietuvoje maisto produktams pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra 21% (įvestas dar Kubiliaus vyriausybės 2009 metais). Palyginimui:
Austrija - 10%, Belgija - 6 ir 12%, Kroatija - duona, pienas, vaikų maistas - 5%, likęs maistas -13%, Čekija - maistas 10 ir 15%, Suomija - maistas žmonėms ir gyvūnams 14%, Prancūzija - 5,5% ir 10%, Graikija - 13%, Vengrija - 5 ir 18%, Airija - 0,9 ir 13,5%, Italija - 4,5 ir 10%, Latvija - 5%, Liuksemburgas - 3%, Malta - 0%, Nyderlandai - 9% Slovakija - 10%, Slovėnija - 9%, Ispanija - 4 ir 10%, Švedija - 12%, Vokietija - 7%
Kaip matome, net ir gan turtingos šalys taiko mokestines lengvatas maistui ir būtiniausioms prekėms. Tai kyla klausimas, ar lietuvių, ar lietuvių perkamoji galia yra didesnė už Liuksemburgo gyventojų, kur taikomas 3% PVM mokestis maisto produktams lyginant su 21% Lietuvoje?
Pasižiūrėti visų Europos sąjungos šalių PVM politiką galite čia.
