Viena Australijos valstija uždraudė plastikinius žuvies formos sojų padažo indelius, taip užkirsdama kelią sušių valgytojų mėgstamam produktui, kurio pakuotė vėliau patenka į kanalizaciją ir paplūdimius.
Pietų Australija – pirmoji šalies valstija, užmetusi tinklą ant visur besiskverbiančių plastiko žuvelių, kurios žudo tikras žuvis.
Sukurti Japonijoje 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje indeliai, vadinami „shoyu-tai“, tapo populiariu būdu valgytojams pagardinti išsinešimui parduodamus sušius.
Tačiau šie indeliai yra per maži, kad juos būtų galima surinkti rūšiavimo mašinomis, ir dažnai patenka į sąvartynus arba pasklinda aplinkoje kaip nevaldoma plastiko tarša, sakė Pietų Australijos aplinkos ministrė Susan Close.
„Vienkartinis plastikas dažnai naudojamas vos kelias sekundes, tačiau mūsų gamtinėje aplinkoje jis išlieka dešimtmečius, – sakė ji. – Dėl savo mažumo žuvies formos sojos padažo indelius lengva pamesti, nupūsti ar nuplauti į kanalizaciją, todėl jie dažnai tampa paplūdimių ir gatvių šiukšlių sudedamąja dalimi.“
Pietų Australija yra pirmoji šalies valstija, uždraudusi žuvies formos sojos padažo indelius ir taip papildžiusi uždraustų plastikinių daiktų sąrašą, kuriame jau yra vienkartiniai stalo įrankiai, maišeliai, kavos puodeliai ir išsinešamo maisto pakuotės.
Įmonė „Asahi Sogyo“ gamina įvairius kitokius sojų padažo indelius, kurie vadinami „pietų talismanais“, pavyzdžiui, kiaulyčių pavidalo, rašoma bendrovės interneto svetainėje. Gamykla kasdien pagamina apie milijoną tokių „pietų talismanų“.
Pietų Australijos vyriausybė teigė, kad restoranai turės naudoti alternatyvius sojų padažo indelius, pavyzdžiui, paketėlius, išspaudžiamas pakuotes, pakartotinai pripildomus ar kompostuojamus indus.
Japonų restorano savininkė Abby Zhang teigė, kad draudimas yra „teigiamas žingsnis į priekį“.
„Prieš kurį laiką padarėme svarbų pokytį ir perėjome nuo žuvies formos sojų padažo indelių prie tvaresnių alternatyvų, pavyzdžiui, kompostuojamų padažo indelių“, – sakė Zhang, pridurdama, kad klientai naujovę pasitiko su „neįtikėtinu palaikymu“.
Kasmet pasaulyje pagaminama daugiau kaip 400 mln. tonų plastiko, pusė jo skirta vienkartiniams daiktams.
Nors perdirbimui surenkama 15 proc. plastiko atliekų, realiai jų perdirbama tik 9 proc.