1 nuotr.Ketvirtadienį Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) valdyba priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad Iranas visapusiškai ir nedelsdamas bendradarbiautų bei suteiktų prieigą prie slaptų branduolinių objektų.
Birželį Izraelis ir JAV puolė svarbius Irano branduolinius objektus, siekiant neleisti Islamo Respublikai susikurti branduolinių ginklų. Teheranas neigia siekiantis tokių tikslų.
Dar prieš atakas Teheranas griežtai apribojo TATENA stebėjimo misijas Irane. Pastaraisiais mėnesiais TATENA inspektoriams buvo leista apsilankyti tik nepažeistuose objektuose, bet ne subombarduotose urano sodrinimo vietose.
Iranas jau geba prisodrinti uraną iki beveik branduolinių ginklų gamybai reikalingo lygio. Ketvirtadienį Vienoje įsikūrusi TATENA valdytojų taryba pareikalavo nedelsiant suteikti prieigą prie likusių branduolinių objektų ir urano, tačiau Teheranas atmetė šį reikalavimą.
Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlyta rezoliucija, už kurią balsavo 19 narių, trys buvo prieš ir 12 susilaikė, ragina Iraną „visiškai ir neatidėliotinai laikytis savo teisinių įsipareigojimų“ pagal galiojančias Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijas „ir visapusiškai ir nedelsiant bendradarbiauti su TATENA suteikiant informaciją ir prieigą, kokios prašo agentūra“.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pasmerkė balsavimą. Jis teigė, kad „tokiais veiksmais ir neatsižvelgdamos į Irano sąveikavimą bei gerą valią šios šalys pakirto TATENA patikimumą ir nepriklausomumą bei sutrikdė agentūros ir Irano sąveikavimo ir bendradarbiavimo procesą“.
A. Araghchi trečiadienį atsisakė leisti JT apsilankyti subombarduotose vietose, įskaitant Natanzo urano sodrinimo gamyklą ir Fordo požeminį sodrinimo kompleksą.
„Mes bendradarbiaujame tik dėl tų branduolinių objektų, kurie nebuvo paveikti, laikydamiesi TATENA taisyklių“, – pareiškė jis „Telegram“ kanale.
Po balsavimo Irano pasiuntinys TATENA Reza Najafi taip pat sakė, kad rezoliucija turės „neigiamą poveikį“ santykiams su JT agentūra. „Ši rezoliucija nieko nepridės prie dabartinės padėties, nebus naudinga, ji neproduktyvi“, – sakė R. Najafi.
TATENA teigimu, birželio 13 d., kai prasidėjo Izraelio ir Irano karas, Iranas turėjo apie 44,9 kg iki 60 proc. prisodrinto urano – netoli 90 proc., reikalingų branduolinei bombai pasigaminti, o gegužės 17 d. šis kiekis padidėjo 32,3 kilogramo.
Agentūros duomenimis, Iranas yra vienintelė šalis, neturinti branduolinių ginklų, bet sodrinanti uraną iki 60 procentų. Vakarų valstybės ir Izraelis jau seniai kaltina Iraną siekiu pasigaminti branduolinę bombą.
