Slovakija atnaujina Šaltojo karo laikų slėptuves

Šis žingsnis daug pasako apie tai, kaip už rytinės sienos vykstantį karą vertina ši Centrinės Europos valstybė.

Priešingai nei Lenkija ar Moldova, Slovakija iki šiol nesusidūrė su į jos oro erdvę įskridusiais Rusijos dronais.

Artimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui laikomas Slovakijos premjeras Robertas Fico prieštarauja karinės pagalbos siuntimui Ukrainai ir tvirtina, kad slovakams Rusijos nėra ko baimintis.

Tačiau karui vykstant prie šalies sienų, jo vyriausybė pažadėjo padvigubinti gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti slėptuvėmis, skaičių.

Kaip ir dauguma Nitros, esančios už penkių valandų kelio nuo Ukrainos sienos, gyventojų, verslininkas Mario Papekas nemano, kad yra ko jaudintis.

„Karas vyksta Ukrainoje, ne čia“, – 51-erių vyras sakė AFP, atkartodamas R. Fico Kremliui palankią retoriką, skirtą gyventojams nuraminti.

Tačiau kasmet nuo 2022 m., kai buvo įsiveržta į Ukrainą, miesto taryba remontuoja ir atnaujina turimas 17 slėptuvių.

Šiemet miesto valdžia planuoja tam išleisti 40 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad iki šiol skirtos lėšos – tik lašas jūroje, lyginant su slėptuvėms visapusiškai parengti reikalingu biudžetu.

Nerimas dėl karo Ukrainoje

Pasak miesto savivaldybės atstovo Tomas Holubeko, anksčiau slėptuvės „nebuvo prioritetas“.

Tačiau, pasak jo, „prasidėjus konfliktui kilo šiokia tokia panika ir žmonės pradėjo galvoti, ką darytų“, jei karas pasiektų Slovakiją.

Dauguma Nitros slėptuvių suprojektuotos kaip hermetiškos prieglobsčio vietos, galinčios atlaikyti cheminius ir biologinius išpuolius.

Jos turi „pasenusią ventiliaciją ir elektros instaliaciją“, AFP sakė civilinės saugos pareigūnas Daliboras Bubinakas.

Pasak jo, vandens tiekimas taip pat nepakankamas.

„Nė viena jų nėra techniškai tinkama apsaugoti gyventojus nuo pavojingų medžiagų“, – apleistoje globos namų rūsyje įrengtoje slėptuvėje sakė D. Bubinakas.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Slovakijoje yra apie 1 500 slėptuvių. Jos galėtų priglausti iki 250 tūkst. gyventojų.

Ketvirtadalis šių slėptuvių yra Bratislavoje, šalies vakarinėje dalyje prie pat sienos su Austrija.

Nitra nutolusi nuo sostinės į rytus apie 90 kilometrų.

Po komunizmo žlugimo buvusioje Čekoslovakijoje 1989-aisiais valdžia palaipsniui perdavė dalį slėptuvių savivaldybėms, įmonėms ar namų savininkams.

Kai kurios buvo pertvarkytos į barus ar kultūros įstaigas, kitos buvo apleistos.

Pelėsiu apaugusios sienos

„Niekas nežinojo, ar jos kada nors bus vėl naudojamos (...) Tai buvo bevertė investicija“, – sakė slėptuvių būklę prižiūrinčios grupės vadovas Tomas Sliacanas.

Tačiau praėjusį mėnesį vyriausybė savo naujoje saugumo strategijoje pažadėjo „padidinti dabartinius slėptuvių pajėgumus 100 procentų“ ir „didinti visuomenės informuotumą ir pasirengimo lygį“.

2025 m. gegužę audito rezultatus paskelbęs Slovakijos vidaus reikalų ministras Matus Sutajus sukritikavo prastą slėptuvių būklę – „pelėsiu apaugusias sienas, sulūžusias duris ir pasenusią ventiliaciją“.

Jis pareiškė, kad iki 2040 m. bent 30 proc. slovakų, t. y. apie 1,7 mln. žmonių, turėtų turėti prieigą prie slėptuvių, ir pasiūlė, kad Europos Sąjunga galėtų prisidėti finansiškai.

2004 m. į ES ir NATO įstojusi Slovakija nuo visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios gynybai skiria 2 proc. BVP – tiek, kiek reikalauja NATO.

Visgi šalies centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šis rodiklis bus mažesnis nei numatyta, kadangi vyriausybė vykdo griežtą taupymo politiką.

Be to, R. Fico vadovaujamą koaliciją skaldo nesutarimai dėl gynybos biudžeto ir pagalbos Ukrainai.

Apsaugoti šeimą

Valstybėje trūkstant lėšų dalis slovakų ėmėsi slėptuves įsirenginėti patys –„savo šeimoms apsaugoti“.

Peteris Bako, kurio įmonė „NSA SR“ įrengia saugias patalpas už maždaug 7 900 eurų ir parduoda požeminius gelžbetoninius bunkerius už 45 tūkst. eurų, AFP agentūrai sakė, kad paklausa „nuo 2022 m. padidėjo apie 75 proc.“.

„Jei civilinė sauga Slovakijoje būtų tokio lygio kaip Skandinavijos šalyse ar Šveicarijoje, tokios privačios įmonės kaip mūsų nelabai turėtų vietos rinkoje“, – pridūrė jis.

Privačios slėptuvės nėra registruojamos, nes nėra tokio „įpareigojimo“, AFP informavo Vidaus reikalų ministerija.

Dauguma Nitros gyventojų, su kuriais kalbėjosi AFP, negalėjo pasakyti, kur yra artimiausia slėptuvė.

„Aš tikrai tuo nesidomėjau“, – atsakė buvusi gydytoja Zuzana Nurgasova, o buvęs universiteto profesorius Vladimiras Popelka teigė ė niekada nejautęs tokio pavojaus, kad „ieškotų vietos pasislėpti“.