Rusų dronai virš Lenkijos - atakuojama NATO erdvė?

Net 19 dronų

Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienio rytą neeiliniame parlamento posėdyje pranešė, kad per naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido iš viso 19 nepilotuojamųjų orlaivių.

D.Tusko teigimu, tris ar keturis nepilotuojamuosius orlaivius, iš Baltarusijos įskridusius į Lenkiją, numušė Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16" ir Nyderlandų „F-35".

Generalinė ginkluotųjų pajėgų vadavietė spaudos konferencijoje pranešė, kad dronų liekanų rasta keliose vietovėse. Dauguma jų buvo rytinėje Liublino vaivadijoje, nors vienas iš jų nuo rytinės sienos nuskriejo apie 400 kilometrų. Be to, Vyhalevo kaime už daugiau nei 50 kilometrų nuo sienos su Baltarusija rasta „neaiškios kilmės" raketų dalių.

Apgadintas turtas

Lubelsko policija platformoje „X" paskelbė, kad nuolaužos rastos Čosnuvkos kaime netoli Baltarusijos sienos. Tuo tarpu Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad Vyrikų kaime, esančiame netoli Baltarusijos ir Ukrainos sienos, krintančios dronų nuolaužos apgadino namą ir automobilį.

Naujienų agentūra „Reuters" pateikė nuotraukas, kuriose, pasak jos, matyti apgadinto drono, numušto netoli Zamostės miesto pietryčių Lenkijoje, dalys. Pranešta, kad nuolaužų buvo rasta ir dar toliau, už 300 kilometrų nuo rytinės šalies sienos netoli centrinio Lodzės miesto ir maždaug už 400 kilometrų nuo sienos esančiame Olesno mieste.

Pirmas kartas

„Reuters" pažymi, kad tai pirmas kartas nuo Rusijos ir Ukrainos konflikto pradžios, kai Lenkija savo oro erdvėje numuša bepiločius orlaivius. Agentūra, remdamasi JAV federaline aviacijos administracija, pranešė, kad Lenkijos valdžia laikinai buvo uždariusi keturis oro uostus, įskaitant Varšuvos Šopeno ir Žešovo-Jasionkos oro uostą šalies pietryčiuose.

Lenkijos pasienio regionuose dronų nuolaužos buvo randamos ir anksčiau. 2022 m. lapkritį dvi raketos nukrito Pževovo kaime, esančiame už 8 km nuo sienos su Ukraina. Vienai iš jų sprogus žuvo du žmonės. Vėliau Lenkijos valdžia patikslino, kad raketa buvo ukrainietiška.

Baltarusijos ranka

Rugsėjo 10-osios naktį Baltarusijos ginkluotosios pajėgos numušė dalį bepiločių orlaivių, skridusių Lenkijos link. Tai pareiškė Respublikos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas majoras Pavelas Muraveika. Žinutė buvo paskelbta Baltarusijos gynybos ministerijos „Telegram" kanale.

O štai lenkų premjeras D.Tuskas nurodė, kad dalis iš 19-os į šalies oro erdvę įskridusių dronų pirmą kartą atskriejo iš Baltarusijos pusės, todėl popiet pasirodė informacija, kad lenkai prie sienos su kaimynine šalimi permeta karines pajėgas.

Kas bus toliau?

Dėl bepiločių orlaivių, pažeidusių šalies oro erdvę, Lenkijos valdžia svarsto galimybę pasiremti 4-uoju NATO straipsniu, pranešė „Polsat News" žurnalistas Michalas Stela. Vėliau tą patį pakartojo Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis (Karol Nawrocki).

EK vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) po incidento paragino griežtinti sankcijas Rusijai, kuriai ES jau yra pritaikiusi 18 sankcijų paketų ir rengia 19-ąjį.

Vienas NATO šaltinis „Reuters" teigė, kad Aljansas bepiločių orlaivių smūgius į Lenkijos teritoriją vertina ne kaip bandymą pulti, o kaip tyčinį įsiveržimą į jos oro erdvę.

Lietuvos URM vadovas Kęstutis Budrys agentūrai teigė, jog mūsų šalis neturi pagrindo manyti, kad dronai į Lenkiją buvo paleisti tyčia. O štai Lietuvos KAM ministrė Dovilė Šakalienė nurodė, kad jau vyksta konsultacijos dėl NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimo. Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnyje numatyta, kad narės tarpusavyje konsultuosis, jeigu, jų nuomone, kyla grėsmė kurios nors iš jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

„Dėl ketvirtojo straipsnio de facto konsultacijos šiuo metu vyksta. Manau, kad mes, kaip Rytų flangas, turėtume pareikalauti papildomų priemonių mūsų sienos gynybai, oro erdvės gynybai ir kartu su kolegomis surasime bendrą sutarimą", - akcentavo ministrė.

Rusai nori pakalbėti

Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą į jokius šios NATO narės teritorijoje esančius objektus nesitaikė.

„Nebuvo jokių ketinimų atakuoti taikinius Lenkijos teritorijoje", - teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime anglų kalba, kuriame nei patvirtinama, nei paneigiama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.

„Esame pasirengę šiuo klausimu surengti konsultacijas su Lenkijos gynybos ministerija", - rašoma pareiškime.

Komentuoja pirmasis atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS:

Situaciją vertinu kaip provokaciją. Įsivaizduoti, kad šie dronai užskrido atsitiktinai nevertėtų. Visi, kas žino dronų valdymo techniką ir galimybes orientuotis vietovėje pagal žemėlapius, GPS signalus ir t.t., supras, kad visos šnekos apie netyčinį nukrypimą nuo kurso yra niekai.

Lenkų kolegos, su kuriais jau spėjau susisiekti, teigia, kad dronai nėra maži FPV dronai, kurie yra vienodi, todėl juos naudojančią šalį būtų sudėtinga atsekti. Pagal konstrukciją tai yra tolimųjų atakų bepilotės kovos mašinos. Skrenda iki 1200 km ir turi specializuotas sistemas, leidžiančias orientuotis erdvėje net pametus GPS signalą.

Jeigu esu teisus ir tai buvo tyčinis gąsdinimas, provokavimas, budrumo tikrinimas ir bandymas susigaudyti, ar lenkai išdrįs numušinėti į jų oro erdvę įskrendančius dronus ir raketas, tai kažko panašaus galime sulaukti ir Lietuvoje. Tik mes neturime tokio potencialo kaip lenkai. Oro gynybos sistemų sekimo radarų nėra, specializuotų sensorių dronų sekimui nėra, tačiau yra tiek nekompetentingų mulkių, kad juos galime eksportuoti.

Turėjome situaciją kai virš mūsų teritorijos skraidė rusų lėktuvėliai, tačiau mes apie tai net nebūtume sužinoję, jeigu jie dėl blogos konstrukcijos patys nebūtų subyrėję ir nukritę. Čia yra lygiai tas pats.

Reaguojant į esamą situaciją, pirmiausia turi būti užtikrinta išskirtinė mūsų kooperacija saugumo srityje su Lenkija. 1993 m. pasirašiau sutartį su tuometiniu jų gynybos ministru Janušu Onuškevičiumi, kurios pagrindu buvo sukurtas Litpol batalionas - bendras dviejų šalių kovinis vienetas. Vėliau konservatorių ir socialdemokratų pastangomis jis buvo sunaikintas. Šiandien jo labai reikėtų ir jis turėtų būti dislokuotas Suvalkų koridoriaus prieigose.

Taip pat turi būti suderinta su lenkais jų reakcija tokiu atveju, jeigu mes susidurtume su saugumo ir gynybos problemomis.

Tas pats turėtų būti padaryta su Vokietija, kurių kiekvienas karys Lietuvoje yra jaukiai apgyvendintas atskirame kambaryje, kai tuo pat metu Lietuvos gynybą turintys rūpintis mūsų karininkai su šeimomis iškelti į barakus ar vagonėlius. Turi būti aiškiai reglamentuotas jų kontingento veikimas krizės Lietuvoje atveju. Nes pagal šiandieninę situaciją, neturint Bundestago sprendimo, jie ramiai sėdės ir nieko neveiks arba susirinks daiktus ir per Lenkiją išvyks namo.

Toliau būtinos ir reikalingos sąveikos su kitais NATO partneriais užtikrinimas. Ne labai apibendrintų planų pavidalu, bet aiškiai numatant, kas ir į kur šaudys, jeigu Lietuvos siena būtų peržengta. Jei tiksliau, kas atakuotų Kaliningradą, jeigu mes susidurtume su problema.

Visus šiuos dalykus turi užtikrinti diplomatai, o mes privalome būti garantuoti, jog mūsų politikai šiuos klausimus jau yra išsprendę.

Atskiras dalykas - Lietuvos ginkluotųjų pajėgų paruošimas. Daugiausiai susidurtume su problemomis, kurias galėtume likviduoti savarankiškai. Tiksliau, galėtume, jeigu mūsų kariai būtų tinkamai paruošti. Deja, šalies valdžių pastangos išvežti iš Lietuvos ginkluotę bei šaudmenis taip demonstruojant savo išskirtinį palankumą ukrainiečiams, privedė prie situacijos, kuomet Lietuva privalo labai stipriai atnaujinti arsenalus ir įsigyti kovos priemones, kurios, kaip rodo naujausias incidentas, yra vienas pagrindinių modernaus karo elementų. Ukrainiečiai, net turėdami didelį pėstininkų pajėgų trūkumą, sugeba atlaikyti priešininkų puolimus, nes yra paruošti įtvirtinimai ir karinės robotechnikos pajėgos.

Galiausiai, labai svarbu naudotis mūsų sąjungininkų naudojamomis karinio planavimo priemonėmis. Ukrainiečiams jų kovoje stipriai padeda JAV įmonė „Palantir". Jie dirba planuodami kovos veiksmus ir efektyvus jų planavimas operacijų lygmenyje duoda puikų rezultatą - žymiai mažesnė šalis su mažesnėmis pajėgomis sugeba daugiau negu tris su puse metų atlaikyti priešo smūgius.

Klausimas - mūsų gynybos organizatoriai turi tokio lygio susitarimus su privačiu sektoriumi JAV ar ES, kuris, nepaisant to, kokios būtų valstybių reakcijos, galėtų dalyvauti mūsų gynybos organizavime? Ar turėtume „Respublikoje" paskelbti įmonių, su kuriomis turėtume dirbti, sąrašą?

Gynyba, tai ne kareivėlių paradai Katedros aikštėje ar už milžiniškas lėšas nupirktų morališkai pasenusių „skardinių" išleidimas į miestų gatves. Gynyba, tai - mąstymas, pasiruošimas ir gebėjimas veikti remiantis gaunama informacija, jos teisingu vertinimu konkrečiame kontekste, operatyvinių sprendimų priėmimas ir t.t. Kalbu ne apie atskirus veiksmus, o apie OODA (stebėti-įvertinti-priimti sprendimą-veikti) ciklą.