Rusijos karo ekonomika gali išlikti ir pasibaigus karui Ukrainoje, perspėja Latvijos žvalgybos vadovas

„Galimas Rusijos agresyvumas, kai baigsis karas Ukrainoje, priklausys nuo daugelio veiksnių: kaip karas baigsis, ar jis bus įšaldytas, ar ne, ir ar išliks sankcijos“, – AFP sakė Latvijos žvalgybos tarnybos SAB direktorius Egilis Zviedris.

Kai kurie apžvalgininkai mano, kad Rusija taip nuodugniai perėjo į karo ekonomiką ir visišką karinę mobilizaciją, kad jai bus sunku pakeisti kursą, ir tai gali pastūmėti Maskvą pradėti tolesnius puolimus prieš Europos teritorijas.

E. Zviedris sakė, kad dabartinių sankcijų panaikinimas „leistų Rusijai sparčiau plėtoti savo karinius pajėgumus“.

Jis pripažino, kad Rusija turi parengusi karinius planus potencialiam Latvijos ir kaimyninių Baltijos valstybių užpuolimui, tačiau taip pat sakė, kad „šiuo metu Rusija nekelia karinės grėsmės Latvijai“.

„Faktas, kad Rusija parengė planus įsiveržti į Baltijos šalis – o jie daug kam turi parengę planų – nereiškia, kad Rusija ruošiasi pulti“, – AFP sakė E. Zviedris.

Tačiau, jo vadovaujamos agentūros teigimu, Latvija patiria ir kitokio pobūdžio grėsmių iš Maskvos, pirmiausia – kibernetines atakas.

SAB savo 2025 m. kasmetinėje ataskaitoje neseniai rašė, kad Rusija kelia kibernetinę grėsmę Latvijai dėl platesnių strateginių tikslų ir dėl to, kad Latvija tvirtai remia Ukrainą.

Ši grėsmė „gerokai padidėjo“ nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m., teigiama ataskaitoje.

Agentūra taip pat perspėja, kad Rusija siekia pasinaudoti tariamais rusakalbių mažumų Baltijos šalyse – ypač Latvijoje – skundais.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą teigė rengianti bylas prieš Latviją, Lietuvą ir Estiją JT Tarptautiniame Teisingumo Teisme dėl jų rusakalbių mažumų teisių.

„Teisminio proceso tikslas – diskredituoti Latviją tarptautiniu lygmeniu ir užtikrinti ilgalaikį tarptautinį spaudimą Latvijai, kad ši pakeistų savo politiką Rusijos ir rusakalbių gyventojų atžvilgiu“, – teigiama ataskaitoje.

Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 m. maždaug 23 proc. iš 1,8 mln. Latvijos gyventojų laikė save rusų tautybės asmenimis.

2022 m. prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje Latvijos valdžios institucijos nusprendė reikalauti, kad šalyje gyvenantys rusakalbiai laikytų latvių kalbos žinių patikrinimo egzaminą – jo neišlaikiusiems gali grėsti deportacija.