Kuba, atsižvelgdama į padidėjusią įtampą su Jungtinėmis Valstijomis ir sugriežtintą naftos embargą, imasi plataus masto degalų taupymo priemonių, įskaitant viešojo transporto ribojimus, apribojimus mokyklose ir universitetuose bei turizmo paslaugų mažinimą.
Socialistinės Karibų salos vyriausybė penktadienį pareiškė, kad nepaprastosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti ekonominę veiklą ir būtiniausias viešąsias paslaugas.
Vašingtonas „energetinę blokadą“ Kubai įvedė vykdydamas „agresyvią eskalavimo politiką“, pristatydamas planą sakė vicepremjeras Óscaras Pérezas Oliva Fraga. Naująsias priemones per valstybinę televiziją trumpai pristatė keletas ministrų.
Kuba nuo gruodžio mėnesio nebegauna naftos iš Venesuelos – JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė visiškai blokuoti sankcionuotus naftos tanklaivius, gabenančius kuro atsargas šios iš Kubos sąjungininkės Pietų Amerikoje.
Po to, kai sausio pradžioje JAV karinės pajėgos suėmė Venesuelos lyderį Nicolą Maduro, Havana neteko svarbaus partnerio. Paskiau D. Trumpas pagrasino įvesti muitus naftą Kubai tiekiančioms šalims, o tai paskatino Meksiką, kuris pastaruoju metu buvo pagrindinė šios salos tiekėja, sustabdyti naftos pristatymą.
Siekiant taupyti energiją, viešosios administracijos institucijos dirbs tik nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, teigė pareigūnai. Autobusų, geležinkelių ir keltų transportas bus smarkiai apribotas, o valstybės tarnautojai gali būti perkelti į kitas pareigas, kad būtų sumažintas darbo jėgos trūkumas svarbiausiuose sektoriuose. Havanos universitetas paskelbė, kad trisdešimčiai dienų iš esmės sustabdys kontaktinį mokymą.
Šių priemonės padarys poveikį ir turizmui, kuris yra svarbus užsienio valiutos šaltinis. O. Pérezas Oliva Fraga sakė, kad šis sektorius bus apsaugotas, bet sutelktas į paklausiausias vietas, be to, bus tęsiama oro uostų veikla.
Ši krizė primena paskutinio praėjusio šimtmečio dešimtmečio pradžią, kai, žlugus Sovietų Sąjungai, Kuba patyrė giliausią ekonominį nuosmukį nuo 1959 m. revoliucijos.
Bendrasis vidaus produktas sumažėjo daugiau nei trečdaliu, o nafta tapo deficitu, kol galiausiai Venesuela ir augančios pajamos iš turizmo padėjo šaliai atsigauti.
Ekspertai teigia, kad dabar situacija yra dar blogesnė. Kubiečiai jau daugelį metų kovoja su sistemingo netinkamo valdymo ir griežtos JAV politikos padariniais.
Elektros tiekimo pertraukos tampa vis dažnesnės, dėl investicijų trūkumo elektros tinklo būklė yra apgailėtina, šalyje trūksta maisto ir vaistų, o krizei gilėjant salą aplanko vis mažiau turistų.