Po paskutinio bandymo surengti branduolines derybas su Vakarų valstybėmis, kuriomis nepavyko pasiekti proveržio, šeštadienį vėlyvą vakarą Iranui pirmą kartą per dešimtmetį gresia didelės JT sankcijos.
Prezidentas Masoudas Pezeškianas sakė, kad Jungtinės Valstijos Iranui pasiūlė tik trumpą sankcijų atidėjimą mainais už visų jo turimų sodrinto urano atsargų perdavimą Šį pasiūlymą jis pavadino nepriimtinu.
Saugumo Taryboje penktadienį Irano sąjungininkių Rusijos ir Kinijos paskutinės minutės pastangos atidėti sankcijas iki balandžio nesulaukė pakankamo balsų skaičiaus, todėl sankcijos įsigalios šeštadienį vidurnaktį Grinvičo laiku.
Iranas įsileido inspektorius į kai kurias savo branduolines bazes, tačiau Vakarų vyriausybės pareiškė, kad po savaitės aukšto lygio diplomatinių derybų nemato pakankamos pažangos, kuri leistų atidėti sankcijas.
Europos valstybės prieš mėnesį aktyvavo „grįžimo į pradinę padėtį“ mechanizmą, kaltindamos Iraną nesilaikant įsipareigojimų pagal 2015 m. susitarimą su didžiosiomis valstybėmis. Pagal šį susitarimą JT nebetaikė sankcijų Iranui šiam apribojus savo branduolinę veiklą.
M. Pezeškianas žurnalistams Niujorke sakė, kad Vašingtonas paprašė Teherano atsisakyti viso savo sodrinto urano mainais į sankcijų atidėjimą trims mėnesiams.
JAV „nori, kad mes perduotume jiems visą savo sodrintą uraną, o mainais jie suteiktų mums trijų mėnesių“ sankcijų atidėjimą, žurnalistams Niujorke prieš išskrisdamas namo sakė P. Pezeškianas.
„Tai jokiu būdu nepriimtina“, – sakė jis.
Anksčiau jis sakė, kad Prancūzija pateikė panašų pasiūlymą, siūlydama atidėjimą tik vienam mėnesiui.
„Kodėl mes turėtume lįsti į tokius spąstus ir kas mėnesį mautis kilpą ant kaklo?“ – klausė jis, kaltindamas Jungtines Valstijas spaudimu europiečiams nesiekti kompromiso.
„Negalioja“
M. Pezeškianas pakartojo, kad Iranas neketina kurti branduolinių ginklų, ir apkaltino Izraelį ir Jungtines Valstijas šį kaltinimą naudojant kaip pretekstą siekiant nuversti Islamo respubliką.
Derybose dėl Irano branduolinės veiklos taip pat dalyvavo Steve’as Witkoff’as – JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys, kuris sakė, kad Vašingtonas nenori pakenkti Iranui ir yra atviras tolesnėms diskusijoms.
Tačiau M. Pezeškianas nevertino jo rimtai, sakydamas, kad jis nesilaikė ankstesnių derybų metu pasiektų susitarimų.
Iranas ir Jungtinės Valstijos šiais metais surengė keletą derybų raundų, kurių metu tarpininkavo Omanas, tačiau birželį jos žlugo, kai pirmiausia Izraelis, o po to Jungtinės Valstijos užpuolė Irano branduolines bazes.
Rialas krito dar žemiau
Valstybinė televizija pranešė, kad Iranas šeštadienį atšaukė savo pasiuntinius iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – trijų šalių, kurios inicijavo naujas sankcijas – konsultacijoms.
Sankcijos atkurs visuotinį draudimą bendradarbiauti su įmonėmis, asmenimis ir organizacijomis, kaltinamais dalyvavimu Irano branduolinėje ir balistinių raketų programose.
„Dabartinė (ekonominė) padėtis jau buvo labai sudėtinga, bet ji dar pablogės“, – sakė inžinierius iš Irano, paprašęs, kad būtų nurodytas tik jo vardas Dariuš.
„Atnaujintų sankcijų poveikis jau yra akivaizdus: valiutos kursas kyla, o tai lemia kainų augimą“, – sakė 50-metis vyras AFP, apgailestaudamas, kad gyvenimo lygis yra „žymiai žemesnis“ nei buvo „prieš dvejus ar trejus metus“.
Šeštadienį juodojoje rinkoje dolerio kaina – 1,12 mln. rialų, o tai, remiantis keliais valiutos kursų stebėjimo tinklalapiais, yra rekordiškai aukštas kursas.
AFP žurnalistas Teherano Didžiajame turguje matė, kaip žmonės skubėjo pirkti auksą, todėl juvelyrinių dirbinių parduotuvėse vyko intensyvi prekyba.
„Dėl sankcijų atnaujinimo dauguma žmonių bijo kito karo“, – sakė Dariuš.
Dar neaišku, ar visos pasaulio vyriausybės taikys naujas sankcijas.
Rusijos ambasadoriaus pavaduotojas Dmitrijus Polianskis sakė, kad jo šalis laiko atnaujintas sankcijas „negaliojančiomis“.
Rusija ir Kinija siekė atidėti sankcijų atnaujinimą iki balandžio, bet penktadienį nepavyko surinkti pakankamai balsų Saugumo Taryboje.
Ekonominis „sunkmetis“
JAV jau taiko vienašališkas sankcijas Iranui ir daro didelį spaudimą trečiosioms šalims, kad jos nustotų pirkti Irano naftą. Tačiau Kinija nepakluso šiam spaudimui.
Briuselyje įsikūrusi analitinė organizacija „International Crisis Group“ teigė, kad Iranas, atrodo, nekreipia dėmesio į atnaujintas JT sankcijas, nes jau išmoko susidoroti su JAV sankcijomis.
Tačiau ji pažymėjo, kad sankcijų atnaujinimas nėra lengvai atšaukiamas, nes tam reikalingas konsensusas Saugumo Taryboje.
„Tai taip pat gali pabloginti ekonomikos padėtį, kuri jau dabar kenčia nuo didelės infliacijos, valiutos problemų ir gilėjančių infrastruktūros problemų“, – teigė organizacija.
Penktadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu kreipėsi į JT Generalinę Asamblėją ir paragino nedelsiant atkurti sankcijas.
Jis taip pat užsiminė, kad Izraelis yra pasirengęs imtis tolesnių karinių veiksmų po 12 dienų bombardavimo, per kurį, Irano valdžios teigimu, birželio mėnesį žuvo daugiau nei 1 000 žmonių.