1 nuotr.Kiekvieną vasarą dėl stiprėjančių karščių Pietų Europos šalyse kyla miškų gaisrai, kurie nuniokoja didžiulius plotus.
O štai praėjusiais metais Katalonijoje, nepaisant to, kad tai buvo tretieji didžiausios sausros per šimtmetį metai, gaisrų skaičius sumažėjo.
Regioninė valdžia tai sieja su patobulintomis priešgaisrinės saugos priemonėmis, viena kurių yra ožkos, informuoja „Reuters".
Skambant varpeliams, maždaug 300 juodų, rudų ir dėmėtų ožkų keliauja akmenimis grįstu keliu šiaurinėje Ispanijos Katalonijos regiono dalyje, retkarčiais sustodamos pasimėgauti miško pakraščiuose augančiais sausais krūmokšniais.
Iš vieno miesto į kitą klaidžiojanti banda yra dalis Mataro mieste pradėto pilotinio projekto. Pastarasis yra ES finansuojamų didesnės apimtiems pastangų, skirtų sumažinti miškų gaisrų riziką, dalimi.
Savo apetitu garsėjančios ožkos nesibodi net tokių „delikatesų" kaip kaktusai ar erškėčiai, todėl jos idealiai tinka krūmokšnių ir kitų degių medžiagų „naikinimui", taip kuriant natūralias priešgaisrines juostas.
Gyvuliai degiam pomiškiui valyti buvo naudojami šimtmečiais, tačiau vėliau juos pakeitė technika. Dabar dalis ūkininkų jos atsisako ir, ieškodami ekologiškesnės ūkininkavimo praktikos, vėl atsigręžia į gyvūnus.
Ispanijos Galisijoje šį darbą atlieka laukiniai arkliai.
Piemenys atlyginimus gauna iš atskirų savivaldybių, kurios naudojasi jų paslaugomis, ir iš sūrininkų, kurie ypač vertina klajojančių ožkų pieną.
Nuolat keliaujantys gyvūnai ėda įvairius augalus, todėl jiems nereikia papildomo pašaro.
Iš jų pieno gaminamas varškės sūris yra saldesnis, riebesnis ir turtingesnis baltymais. O jo skonis keičiasi priklausomai nuo sezono.
Tiesa, šie pajamų šaltiniai taip pat reiškia, kad piemenys susiduria su papildoma biurokratija, susijusia su mokesčiais bei sanitariniu reguliavimu.
