Kaliniai iš Švedijos tupės Estijos kalėjimuose

Švedijos kalėjimai perpildyti, o Estijoje kalėjimuose yra daugiau laisvų vietų nei bet kurioje euro zonos šalyje. Dėl to buvo pasiektas neįprastas susitarimas. Tartu kalėjime daugelis kamerų tuščios - iš 933 lovų užpildyta tik apie 300, todėl čia planuojama perkelti šimtus kalinių iš Švedijos.

„Estija sėkmingai reformavo savo baudžiamąją politiką ir dabar turime daugiau vietų kalėjimuose, nei mums reikia", - aiškino Kalėjimų departamento vadovas Raitas Kuzė (Rait Kuuse).

Susitarimas leidžia Švedijai išsinuomoti iki 400 kamerų, kuriose tilptų iki 600 kalinių. Pirmieji kalinių perkėlimai gali įvykti kitų metų rudenį.

Eurostato duomenimis, 2023 m. kalėjimų užimtumo lygis Švedijoje siekė 112,6 proc., o tai yra vienas didžiausių rodiklių ES ir rodo, jog kalinių yra daugiau nei vietų kalėjimuose.

Dar didesnis kamerų deficitas fiksuotas tik Kipre, Prancūzijoje, Italijoje ir Belgijoje. Vokietijos kalėjimų užimtumo lygis siekia 81,8 proc., kas yra mažiau negu ES vidurkis.

Švedijos vyriausybė paskelbė karą nusikalstamoms gaujoms, sugriežtino įstatymus ir suteikė policijai naujų galių.

Tačiau ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas (Ulf Kristersson) perspėjo, kad kova gali užsitęsti metų metus, o iki to laiko padėtis kalėjimuose išliks įtempta.

Ta proga Švedija atkreipė dėmesį į Estiją, kur kalėjimų užimtumo lygis siekia 56,2 proc. ir yra mažiausias ES.

Nuo 2010 m. kalinių skaičius Estijoje dėl teisės aktų pakeitimų, veiksmingesnio prevencinio darbo, taip pat dėl dažnesnio elektroninio stebėjimo ir nuosprendžių vykdymo atidėjimo sumažėjo daugiau nei perpus.

„Nesitikėjome, kad jų sumažės taip greitai - tapome savo sėkmės aukomis", - interviu džiaugėsi R.Kuzė.

Taip kilo mintis išnuomoti vietas kalėjimuose. Nors buvo derėtasi ir su Jungtine Karalyste bei Nyderlandais, susitarimas pasiektas tik su Švedija. Estija už 300 vietų per metus gaus mažiausiai 30,6 mln. eurų. Už kiekvieną papildomą kalinį Švedija mokės 8500 eurų per mėnesį, o tai, Švedijos vertinimu, yra 3000 eurų pigiau nei laikyti kalinį pas save.

R.Kuzė patikino, kad kalbama ne tik apie pinigus. Tartu kalėjimas yra moderni ir brangi įstaiga, kuri neturėtų būti nugriauta, nes jos gali prireikti ateityje. Tai leis kalėjimui išlaikyti darbuotojus, dirbančius kitose vidaus saugumo srityse. Švedų kalinių gyvenimas Tartu bus panašus į vietinių kalinių: dešimties kvadratinių metrų kamera su gultu, tualetu, kai kuriose - su dušu, stalu, kėde, lentyna, pakaba ir vaizdu pro grotuotą langą.

Bendrose patalpose yra televizoriai, skalbimo mašinos ir šaldytuvai, darbo zona. Laisvalaikiu kaliniai gali sportuoti, užsiimti menu arba muzikuoti. Taip pat yra ligoninė ir bažnyčia, todėl kalėjimas labiau primena griežtai saugomus nakvynės namus, o ne sulaikymo centrą.

Pasak R.Kuzės, kalinimo sąlygos Estijoje ir Švedijoje panašios, o tai labai svarbu Švedijai.

Tačiau gali kilti kalbos problemų, nes su kaliniais ir darbuotojais Estijoje bendraujama anglų kalba ir būtina nuspręsti, kaip bus organizuojami kalinių bei jų šeimų susitikimai.