1 nuotr.Pernai pasaulyje badą kentė 673 mln. žmonių – maždaug 22 mln. mažiau nei metais anksčiau, sakoma pirmadienį Etiopijos sostinėje Adis Abeboje paskelbtoje penkių Jungtinių Tautų (JT) agentūrų ataskaitoje.
Pažangos kovoje su badu, anot ataskaitos, pirmiausiai būta Pietų ir Pietryčių Azijoje bei Pietų Amerikoje. Tuo tarpu Afrikoje ir Vakarų Azijoje badaujančiųjų daugėjo. Pernai badą kentė 8,2 proc. pasaulio gyventojų.
Remiantis ataskaita, apie 2,3 mlrd. žmonių gyveno vidutinio ar sunkaus maisto trūkumo sąlygoms. Tai reiškia, kad jie arba neturėjo pakankamai maisto produktų, arba kad maisto kokybė buvo nepakankama. Be to, augančios maisto kainos prisidėjo prie to, kad daug žmonių negalėjo sau leisti įsigyti kai kurių, pirmiausiais sveikesnių ir kokybiškesnių, maisto produktų.
„Pagrindinė bado ir nepakankamos mitybos našta tenka mažų pajamų šalims ir bendruomenėms, kurias neproporcingai veikia maisto produktų infliacija“, – sakoma pranešime. Skurdesni namų ūkiai didesnę savo pajamų dalį skiria maisto produktams. Net nežymus kainų padidėjimas maisto produktus gali padaryti neįperkamus.
Padėtį blogina ir didėjantys konfliktai, ypač Gazos Ruože, kur gresia masinis badas, pažymima ataskaitoje. „Badas skatina nestabilumą ir kenkia taikai“, – pirmadienį Adis Abeboje vykusiame JT maisto viršūnių susitikime, kuriame pristatyta ataskaita, įspėjo JT generalinis sekretorius António Guterresas. „Niekada neturime sutikti, kad badas būtų naudojamas kaip ginklas“, – pridūrė jis.
