Izraelis pradėjo Gazos puolimą

Miestas tapo griuvėsiais

Nuo naujo Izraelio karo prieš judėjimą „Hamas" pradžios žydų kariuomenė ne kartą puolė Gazos miestą. Nuo izraeliečių smūgių nukentėjo mokyklos, pabėgėlių stovyklos ir laikinos prieglaudos. 2025 m. gegužės pabaigoje buvo apšaudyta Fahmi al-Džardžavi mokykla, kurioje tuo metu glaudėsi perkeltieji asmenys. Per ataką 33 žmonės žuvo ir dešimtys buvo sužeisti, daugiausia - vaikai, naujienų agentūrai AFP nurodė palestiniečių civilinės gynybos atstovas. Izraelis teigė, kad smūgis buvo suduotas teroristams.

Kaip ir daugelyje anklavo vietų, Gazos miesto infrastruktūra buvo smarkiai apgadinta. Vien Gazos savivaldybėje žala siekė apie 6,3 mlrd. eurų, 2024 m. balandį pranešė Kataro televizijos kanalas „Al-Jazeera", remdamasis JT ir Pasaulio banko ataskaita. Rugsėjį Jungtinių Tautų mokymo ir tyrimų instituto paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad buvo apgadinta 36 611 pastatų, iš kurių 8578 - visiškai sugriauti.

2025 m. rugpjūčio pabaigoje Turkijos naujienų agentūra „Anadolu Ajansi" citavo JT spaudos konferenciją, kurios metu buvo paskelbta, kad nuo 2025 m. kovo vidurio 796 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Apie 95 proc. perkeltųjų - Gazos miesto gyventojai.

Apatiškas arabų pasaulis

Iki šiol arabų pasaulis reagavo gana santūriai. Rugsėjo 15 d. Dohoje įvyko arabų ir musulmonų valstybių vadovų viršūnių susitikimas. Kai kurie iš jų itin kritiškai vertino Izraelio veiksmus. Susitikimo šeimininkas, Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Tanis (Tamim bin Hamad Al Thani) apkaltino Izraelį genocidu. Šį kaltinimą žydų valstybė kategoriškai neigia. Egipto prezidentas Abdelis Fatahas al Sisi (Abdel Fattah al Sisi), nepaisant 1979 m. tarp šalių sudarytos taikos sutarties, pavadino Izraelį „priešu".

Tačiau ne visi Dohoje viešėję politikai sutiko su tokiais griežtais pareiškimais. Tai lėmė, kad galutiniame pareiškime raginama imtis visų įmanomų teisinių ir veiksmingų priemonių, kad Izraelis negalėtų tęsti savo veiksmų prieš palestiniečius. Jame pabrėžiama, kad visos valstybės turėtų persvarstyti diplomatinius bei ekonominius santykius su Izraeliu ir imtis teisinių veiksmų prieš jį.

Neseniai interviu DW Konrado Adenauerio fondo regioninės programos „Persijos įlankos valstybės" vadovas Filipas Dienstbiras (Philipp Dienstbier) pareiškė, kad gali būti, jog atskiros valstybės pasiliks teisę veikti savarankiškai. Jis minėjo Jungtinius Arabų Emyratus ir Bahreiną. Abi valstybės normalizavo santykius su Izraeliu prieš penkerius metus, pasirašydamos vadinamuosius „Abraomo susitarimus". „Tačiau Abu Dabis ir Manama tikriausiai laikysis šių susitarimų ne bet kokiomis aplinkybėmis", - patikslino F.Dienstbiras.

Vakarų reakcija

Kai kurios ES šalys, dėl Izraelio kariuomenės pradėto Gazos miesto puolimo, yra nusiteikusios pritaikyti Tel Avivui sankcijas. Apie tai praneša laikraštis „Les Echos".

Be Prancūzijos, paremti ES sankcijas yra pasirengusios Belgija, Airija ir Ispanija. Bulgarija, Vengrija ir Čekija tam vis dar prieštarauja. Norint iš naujo derėtis dėl ES ir Izraelio susitarimų, reikėtų „kvalifikuotos daugumos", t.y. mažiausiai 15 valstybių-narių, kuriose gyvena 65 proc. bendrijos gyventojų, paramos.

ES trečiadienį pasiūlė apriboti prekybos ryšius su Izraeliu ir įvesti sankcijas ministrams. Tai būtų griežčiausi bloko veiksmai dėl karo Gazoje, tačiau šias priemones bus sunku priimti, nes jų nepalaiko pagrindinės šalys.

Ką puolimas reiškia įkaitams?

Sausumos operacija kelia dar didesnę grėsmę „Hamas" įkaitų, paimtų į nelaisvę po judėjimo kovotojų išpuolio prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d., gyvybėms. Taip rugpjūčio pabaigoje laikraštis „Jerusalem Post" perteikė „Hamas" karinio sparno atstovo Abu Obeidos (Abu Obaida), kurį vėliau nužudė Izraelio kariuomenė, žodžius. „Mes saugosime kalinių gyvybes pagal savo galimybes, - pabrėžė jis. - Įkaitai liks kartu su mūsų kovotojais karo veiksmų vietose ir susidurs su tokia pačia rizika". Pasak britų laikraščio „The Guardian", įkaitų šeimos perspėjo, kad ši operacija taps „mirties nuosprendžiu" jų artimiesiems.

JT specialioji pranešėja žmogaus teisių padėties Palestinos teritorijose klausimais Frančeska Albanezė (Francesca Albanese) taip pat mano, kad dėl sausumos operacijos kyla pavojus įkaitų gyvybėms. „Tebesitęsianti ataka, kuria siekiama užgrobti paskutinius Gazos Ruožo likučius, ne tik sunaikins palestiniečius, bet ir sukels pavojų likusiems Izraelio įkaitams", - perspėjo ji rugsėjo viduryje per JT spaudos konferenciją Ženevoje.

Per „Hamas" ataką prieš Izraelį į teroristų rankas pateko iki 250 įkaitų. 2025 m. birželio duomenimis, 130 žmonių buvo grąžinti į Izraelį gyvi. Tris įkaitus per klaidą nušovė patys izraeliečiai. Be to, pavyko grąžinti 42 įkaitų kūnus. Manoma, kad „Hamas" vis dar laiko 55 įkaitus, iš kurių mažiausiai 20 gali būti gyvi.