Europos Komisija nori pasiūlyti įvesti 50 proc. muitus plieno importui iš viso pasaulio. Apie tai, remdamasis EK dokumentu, praneša „Financial Times". Atitinkamas pasiūlymas pateiktas spalio 7 d.
Vieno iš ES atstovų teigimu, kitų galimybių išgelbėti šią sritį nėra, nes kitaip Europa rizikuoja visiškai prarasti plieno pramonę.
Toks žingsnis gali pakenkti Didžiosios Britanijos plieno pramonei, kurios 80 proc. eksporto keliauja į Europą. 2024 m. vidaus rinkai skirto plieno gamyba šalyje sumažėjo iki 4 mln. t, kas yra mažiausias skaičius nuo 1930-ųjų Didžiosios depresijos.
„UK Steel Group" generalinis direktorius Garetas Steisas (Gareth Stace) perspėjo, kad nauji tarifai gali tapti „mirtini" daugeliui dar veikiančių plieno įmonių. Jis paragino ministrus pripažinti, kad reikia skubiai imtis priemonių, jog būtų apsisaugota nuo importo antplūdžio.
Pagal ES pasiūlymus importuotojams taip pat būtų sumažintos turimos kvotos. Sąjungos planui turi pritarti didžioji dauguma valstybių narių ir EP. Derinimas gali užtrukti iki 2026 m. pradžios.
Liepos pabaigoje JAV sudarė prekybos susitarimą su Europos Sąjunga, pagal kurį ES sutiko įsigyti iš Amerikos energetinių išteklių už 750 mlrd. JAV dolerių ir investuoti dar 600 mlrd. dolerių į JAV ekonomiką. Briuselis taip pat įsipareigojo įsigyti didžiulį karinės įrangos kiekį.
Šis susitarimas leido ES išvengti 30 proc. muitų, kuriuos prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) grasino įvesti rugpjūčio 1 dieną.
Pagal susitarimą JAV įvedė 15 proc. muitus didžiajai daliai importo iš ES, įskaitant automobilius. Prieš tai automobilių ir automobilių dalių tiekimui iš ES į JAV buvo taikomas 25 proc. muitas.
Briuselis pažadėjo atverti rinkas Amerikos eksportui su nuliniu tarifu.
Šalys dėl prekybos susitarimo derėjosi nuo pavasario, kai D.Trampas paskelbė apie „veidrodinių" muitų įvedimą beveik 200 šalių. ES šis rodiklis turėjo būti 20 proc. Anksčiau JAV įvedė 25 proc. muitus plieno ir aliuminio importui iš ES. Vėliau šie tarifai buvo padvigubinti.