1 nuotr.Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai ketvirtadienį uždegė žalią šviesą muitams trąšų importui iš Rusijos, nors Europos ūkininkai būgštauja, kad dėl šio žingsnio gali smarkiai pakilti kainos.
27 šalių blokas daugiau kaip ketvirtadalį azoto trąšų importuoja iš Rusijos, o dar daugiau jų atkeliauja iš Maskvos sąjungininkės Baltarusijos. Europos Komisija (EK) nori padaryti tam galą.
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė šiam planui ir, balsams pasiskirsčius 411-100, balsavo už įstatymo projektą, pagal kurį muitai bus įvesti liepos mėnesį ir laipsniškai didinami iki tokio lygio, kad importas taptų neperspektyvus.
Praėjus trejiems metams nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES turi liautis maitinti „Rusijos karo mašiną“ ir „apriboti Europos ūkininkų priklausomybę nuo rusiškų trąšų“, pareiškė įstatymų leidėja Inese Vaidere, parlamente vadovaujanti iniciatyvai įvesti muitus.
Šalys narės turi oficialiai galutinai pritarti šiam įstatymo projektui. Jos prieš tai jau parėmė šią idėją.
Nepaisant visko, tokiam sprendimui nepritaria ūkininkai. Kaip paaiškino Europos ūkininkų grupė „Copa-Cogeca“, didėjant gamybos sąnaudoms, rusiškų trąšų naudojimas yra „konkurencingiausias kainos požiūriu dėl nusistovėjusios logistikos“ vykdant tiekimą į ES.
Briuselis taip pat siekia, kad muitai užkirstų kelią netiesioginiam rusiškų dujų, naudojamų trąšoms gaminti, eksportui. ES nori padidinti bloko trąšų gamybą, o jos veiksmus palankiai vertina Bendrijos trąšų pramonė.
