1 nuotr.Ketvirtadienį Europos Parlamente kilo audringos diskusijos, kai buvo atmestas kraštutinių dešiniųjų prašymas tylos minute pagerbti nužudytą JAV aktyvistą ir prezidento Donaldo Trumpo sąjungininką Charlie Kirką.
Kraštutinių dešiniųjų, palaikančių glaudžius ryšius su D. Trumpo Baltaisiais rūmais, atstovai EP norėjo, kad ES parlamentas, kaip ir JAV Kongresas, tylos minute pagerbtų 31-erių metų Ch. Kirką.
„Mūsų teisė į žodžio laisvę negali būti užgniaužta“, – Švedijos demokratų partijos atstovas Charlie Weimersas, prašydamas tokio gesto, rašė EP Robertai Metsolai.
Tačiau kai Ch. Weimersas pabandė įvykdyti tokį pagerbimą savo kalbos laiko sąskaita, posėdžio pirmininkė nutraukė jo pasisakymą ir priminė, kad prašymas buvo atmestas dėl procedūrinių priežasčių.
„Tylos minutę paskelbia Parlamento pirmininkas, pradėdamas plenarinį posėdį“, – sakė R. Metsola. Plenarinio posėdžio atidarymas įvyko pirmadienį.
Jo partijai priklausantys EP nariai ėmė protestuoti trankydami stalus, o likusieji posėdžio dalyviai plojo, pritardami pirmininkei dėl įsikišimo.
Interviu AFP Ch. Weimersas apkaltino EP „šališkumu“. Jis atkreipė dėmesį, kad priešingai nei dabar, 2020 m. buvo pagerbtas juodaodžio George‘o Floydo atminimas. Jį nužudė JAV policijos pareigūnas ir šis įvykis sukėlė visuotinius protestus.
Italijos kraštutinių dešiniųjų Šiaurės lyga taip pat kritikavo parlamento sprendimą kaip „politiškai gėdingą ir moraliai nepriimtiną“.
„Charlie Kirkas nenusipelnė mirti“, – atsakydama į tai platformoje „X“ paskelbė centristinių pažiūrų Prancūzijos įstatymų leidėja Nathalie Loiseau.
„O ar jis nusipelnė būti pagerbtas mūsų parlamente, tai jau kita istorija“, – sakė ji, pateikdama nuorodą į ankstesnius Ch. Kirko įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose, be kita ko, jis užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Paklausta apie šį incidentą, Europos Komisija atsakė tik tiek, kad „smerkia bet kokias smurto formas ir reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms“.
