D.Trumpas: augant įtampai dėl Irano, JAV darbuotojai iškeliami iš Artimųjų Rytų

D. Trumpas taip pat pakartojo, kad neleis Iranui turėti branduolinio ginklo, stiprėjant spėlionėms, kad Izraelis gali smogti Teherano objektams.

Trečiadienį Iranas pagrasino smogti JAV karinėms bazėms regione, jei kiltų konfliktas.

Vienas JAV pareigūnas anksčiau sakė, kad saugumo sumetimais mažinamas ambasados Irake darbuotojų skaičius, taip pat buvo pranešimų, kad personalas atitraukiamas iš Kuveito ir Bahreino.

„Na, jie yra perkeliami, nes tai gali būti pavojinga vieta, – sakė D. Trumpas žurnalistams Vašingtone, paklaustas apie pranešimus dėl perkeliamų darbuotojų. – Mes įspėjome, kad reikia persikelti, ir žiūrėsime, kas bus toliau.“

Tada D. Trumpas pridūrė: „Jie negali turėti branduolinio ginklo, labai paprasta. Mes to neleisime.“

Teheranas ir Vašingtonas nuo balandžio mėnesio surengė penkis derybų raundus, siekdami naujo branduolinio susitarimo, kuris pakeistų 2015 m. susitarimą, kurio D. Trumpas atsisakė per savo pirmąją kadenciją 2018 metais.

Abi šalys turėjo vėl susitikti artimiausiomis dienomis.

D. Trumpas dar neseniai reiškė optimizmą dėl derybų, tačiau trečiadienį paskelbtame interviu sakė, kad „mažiau tiki“, jog pavyks pasiekti branduolinį susitarimą.

Sausį grįžęs į valdžią D. Trumpas atgaivino „didžiausio spaudimo“ kampaniją Teheranui, remdamas branduolinę diplomatiją, bet įspėdamas apie karinius veiksmus, jei ji žlugs.

JAV prezidentas teigia spaudęs Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu atidėti smūgius Irano branduoliniams objektams, kad būtų suteikta galimybė deryboms, tačiau vis dažniau leidžia suprasti, kad jo kantrybė senka.

Tačiau Iranas perspėjo, kad atsakys į bet kokį puolimą.

„Visos jų bazės yra mums pasiekiamos, mes turime priėjimą prie jų, ir nedvejodami atakuosime jas visas tose šalyse, kur jos yra“, – sakė Irano gynybos ministras Azizas Nasirzadehas, atsakydamas į JAV grasinimus imtis karinių veiksmų, jei derybos žlugs.

„Patirs daugiau nuostolių“

„Duok Dieve, kad situacija nepasiektų tokio taško ir derybos būtų sėkmingos“, – sakė ministras, pridurdamas, kad JAV pusė „patirs daugiau nuostolių“, jei kils konfliktas.

JAV Artimuosiuose Rytuose turi ne vieną bazę, kurių didžiausia yra Katare.

2020 m. sausį Iranas apšaudė raketomis bazes Irake, kuriose buvo įsikūrę amerikiečių kariai, taip keršydamas už JAV smūgį, per kurį keliomis dienomis anksčiau Bagdado oro uoste žuvo aukščiausio rango Irano generolas Qassemas Soleimanis. Dešimtys JAV karių patyrė smegenų traumas.

Didėjant įtampai, Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (MTO), kuriai vadovauja britų karinis jūrų laivynas, taip pat patarė laivams atsargiai plaukti per Persijos įlanką.

Iranas ir JAV pastaruoju metu yra atsidūrę diplomatinėje priešpriešoje dėl Irano urano sodrinimo: Teheranas gina šią teisę kaip „nediskutuotiną“, o Vašingtonas vadina ją „raudona linija“.

Šiuo metu Iranas sodrina uraną iki 60 proc., t. y. gerokai daugiau nei 2015 m. susitarime nustatyta 3,67 proc. riba, ir artėja, nors dar trūksta, prie 90 proc., reikalingų branduolinei galvutei.

Vakarų šalys seniai kaltina Iraną siekiu įgyti atominį ginklą, o Teheranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta taikiems tikslams.

Praėjusią savaitę Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pareiškė, kad sodrinimas yra „raktas“ į Irano branduolinę programą ir kad Vašingtonas „negali reikšti savo nuomonės“ šiuo klausimu.

Duodamas interviu „New York Post“ tinklalaidei „Pod Force One“, kuris buvo įrašinėjamas pirmadienį, D. Trumpas sakė prarandantis viltį, kad susitarimas gali būti pasiektas.

„Aš nežinau. Aš taip maniau, ir vis labiau ir labiau... vis mažiau tuo tikiu. Atrodo, kad jie delsia, ir manau, kad tai yra gėda. Dabar esu mažiau tuo įsitikinęs, nei būčiau buvęs prieš porą mėnesių“, – sakė jis.

Iranas teigia, kad pateiks priešpriešinį pasiūlymą naujausiam Vašingtono projektui, kurį jis kritikavo dėl to, kad jame nesiūloma sušvelninti sankcijų, o tai yra pagrindinis Teherano, jau daugelį metų kenčiančio nuo jų svorio, reikalavimas.