1 nuotr.Buvęs Estijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Andres Vosmanas, kuris pastaruosius penkerius metus analizavo žvalgybos informaciją apie Rusiją, tvirtina, kad kabelių Baltijos jūroje pažeidimai nėra hibridinio karo dalis, o tik sutapimas, rašo visuomeninis transliuotojas ERR.
Jo teigimu, netvarka Baltijos jūroje Rusijai nenaudinga.
„Rusijai, tikėtina, yra naudinga, kad Baltijos jūroje nebūtų problemų ir ji būtų kuo labiau tinkama laivybai, nes jos eksportas priklauso nuo regiono stabilumo. (...) Strategiškai kalbant, Maskvai tokios netvarkos nereikia“, – interviu „Eesti Ekspress“ sakė A. Vosmanas.
„Tuo pačiu „bardakas“ – netvarka – yra būdingas pačiai Rusijai, todėl negalima visiškai atmesti situacijos, kad viena ranka nežino, ką daro kita“, – pabrėžė buvęs žvalgybininkas, kuris praėjusių metų rugsėjį buvo paskirtas Estijos ambasadoriumi Izraelyje.
Todėl, pasak jo, kur kas labiau tikėtina, kad kabelių pažeidimai Baltijos jūroje buvo atsitiktinių nekompetentingų įgulų veiksmų rezultatas.
„Mano tvirtu įsitikinimu, dauguma neseniai Baltijos jūroje įvykusių incidentų buvo daugiausia atsitiktinių veiksnių rezultatas – labai išaugęs laivų eismas Rusijos link, prastos būklės laivai su nelabai kompetentinga įgula, daugiau povandeninės infrastruktūros nei anksčiau ir padidėjęs visuomenės dėmesys“, – aiškino ekspertas.
„Anksčiau būdavo atvejų, kai prasta inkaravimo įranga audringomis sąlygomis perkirsdavo povandeninius kabelius, bet apie tai niekas nekalbėjo. Be to, kuo ilgiau Vakarai bendrai leidžia Rusijos šešėliniam laivynui plaukioti Baltijos jūroje, tuo labiau tikėtina, kad tai tik laiko klausimas, kol įvyks dar kas nors“, – pridūrė A. Vosmanas.
Buvusio žvalgybos pareigūno nuomone, dėl įvairių priežasčių mažai tikėtina, kad artimiausiu metu prieš Estiją galėtų kilti konvencinis karas.
„Kalbant apie Ukrainą ir tai, ką Ukrainos žvalgybos vadovai sakė apie Baltijos šalis – ne tik šiais metais, bet ir anksčiau – tai daugiausia siekiama sukurti Vakarams primygtinės skubos ar aktualumo jausmą, kad jie imtųsi ryžtingesnių veiksmų Rusijos atžvilgiu. Taigi šiuo atžvilgiu mes esame tarsi netiesioginė žala“, – sakė A. Vosmanas.
Jis pridūrė, kad Vakarų politikų ir žvalgybos tarnybų pareiškimai dažnai yra skirti jų šalies auditorijai, pavyzdžiui, Vokietija ieško preteksto padidinti gynybos išlaidas.
Panašiai sugadino savo kabelius
Estijos žvalgyba dar praėjusių metų vasarą žiniasklaidai teigė, kad Rusija neorganizavo diversijų prieš kabelius Baltijos jūroje.
2025 m. rugpjūtį „Eesti Ekspress“ duotame interviu užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų atstovai atkreipė dėmesį, kad du kartus buvo pažeistas Rusijos didžiausiai telekomunikacijų bendrovei „Rostelecom“ priklausantis šviesolaidinis kabelis „Baltika“, kuris driekiasi jūros dugnu nuo Kingisepo iki Kaliningrado.
Pirmasis incidentas įvyko 2023 m. spalį, tuo pačiu metu, kai su Honkongo vėliava plaukiojantis laivas „New New Polar Bear“ sugadino dujotiekį „Balticconnector“, o antrasis – 2025 m. vasarį Suomijos įlankoje.
