1 nuotr.Lenkija pratęsė buferinės zonos pasienyje su Baltarusija galiojimą. Ši priemonė bus tęsiama dar tris mėnesius – iki 2026 m. kovo 5 d., Varšuvoje pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Atitinkamas sprendimas argumentuojamas „besitęsiančiu migracijos spaudimo iš Baltarusijos pavojumi“.
Lenkija ir Europos Sąjunga (ES) kaltina Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką organizuotai gabenant migrantus iš krizių regionų prie ES išorės sienos ir taip siekiant daryti spaudimą Vakarams.
Daugelis šių migrantų nori iš Lenkijos vykti toliau į Vokietiją. Autoritariškai valdoma Baltarusija yra Rusijos sąjungininkė.
2022 m. vasarą Lenkija Baltarusijos pasienyje pastatė 5,5 metro aukščio tvorą ir įrengė elektroninę stebėjimo sistemą. Tai taip pat išorinė ES siena.
Nepaisant minėtų saugumo priemonių, ir toliau migrantai kasdien mėgina neteisėtai kirsti ES išorės sieną.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lenkijos pasienio apsauga nuo rugsėjo pradžios registravo daugiau kaip 4 600 tokių bandymų.
Ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė buferinę zoną nustatė 2024 m. birželį. Jos tikslas buvo apsunkinti neteisėtą migrantų gabenimą per Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir pagerinti pasieniečių, kariuomenės bei policijos darbo sąlygas.
Buferinės zonos plotis yra 200 metrų, o kai kuriose vietose – iki 4 km.
Į šią zoną gali įžengti tik gyventojai ir uniformuoti pareigūnai.
Pagalbos organizacijoms ir žiniasklaidai reikia leidimo.
ES ir NATO šalis Lenkija turi maždaug 400 km ilgio sieną su Baltarusija.
