1 nuotr.Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai pareiškė bendrą pareiškimą, kuriame atmeta skleidžiamą informaciją apie esą Baltijos šalių priimtą sprendimą leisti savo oro erdve naudotis Ukrainai rengiant dronų atakas prieš Rusiją.
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, kategoriškai atmetame Rusijos vykdomą dezinformacijos kampaniją prieš mūsų šalis kaip visiškai nepagrįstą. Baltijos valstybės niekada neleido naudoti savo teritorijos ir oro erdvės dronų atakoms prieš taikinius Rusijoje“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pareiškime.
„Baltijos valstybės oficialiai paneigė šiuos kaltinimus, aiškiai apie tai pranešdamos Rusijos diplomatinių misijų laikiniesiems reikalų patikėtiniams Taline (kovo 27 d.), Rygoje (kovo 31 d.) ir Vilniuje (kovo 27 d.). Nepaisydama oficialios reakcijos, Rusija toliau meluoja. Ukraina toliau ginasi nuo plataus masto Rusijos agresijos karo visiškai laikydamasi JT Chartijos 51 straipsnio“, – akcentuojama pareiškime.
Ministrų pareiškime pabrėžiama, kad užuot tęsusi savo piktavališką informacinę operaciją, Rusija privalo nutraukti agresijos karą prieš Ukrainą ir išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos. Akcentuojama, kad Baltijos valstybės išlieka solidarios su Ukraina.
Šią savaitę Lietuvos kariuomenė informavo, jog pastaruoju metu Rusijos ir Baltarusijos režimai skleidžia melagingą informaciją apie esą Baltijos šalių priimtą sprendimą leisti savo oro erdve naudotis Ukrainai rengiant dronų atakas prieš Rusiją.
ELTA primena, kad į Lietuvą kovo pabaigoje įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip vėliau paaiškėjo, ukrainietiškas dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų.
Kariuomenė taip pat buvo pažymėjusi, kad Lietuvoje ir kitose šalyse nukritę dronai siejami su Ukrainos kariniais veiksmais prieš Rusijos naftos saugyklas ir uostus. Kai kurie dronai gali nukrypti nuo kurso, todėl, pasak kariuomenės atstovų, panašių incidentų gali pasitaikyti ir ateityje.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kijevas turi žvalgybos duomenų, rodančių, kad Rusija sąmoningai nukreipia bepiločius orlaivius Baltijos šalių ir Suomijos link, jog pasinaudotų tokiais incidentais informacinėms operacijoms.
Po incidento kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, premjerė Inga Ruginienė sakė, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikino, jog dalis pernai bei šių metų pradžioje užsakytų radarų jau gauta, kitų tikimasi sulaukti 2026–2028 m.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuoti ir Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje.
