Atšaukus perspėjimus dėl cunamių Ramiajame vandenyne, milijonai žmonių grįžta namo

Po to, kai vienas stipriausių kada nors užregistruotų žemės drebėjimų supurtė retai apgyvendintus Rusijos Tolimuosius Rytus, daugiau nei dešimt šalių – nuo Japonijos iki Jungtinių Valstijų ir Ekvadoro – įspėjo žmones laikytis atokiau nuo pakrantės regionų. Kai kuriose Ramiojo vandenyno dalyse po 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo, įvykusio prie Rusijos Kamčiatkos pusiasalio krantų, buvo prognozuojamos iki 4 metrų aukščio štorminės patvankos.

Perspėjimai dėl cunamių sukėlė didelius trikdžius: Peru uždarė 65 Ramiojo vandenyno uostus iš 121, o Havajų Maui salos valdžios institucijos atšaukė skrydžius į šią salą ir iš jos. Tačiau nuogąstavimai dėl katastrofos nepasitvirtino – šalys viena po kitos atšaukė arba sumažino perspėjimų lygį ir informavo pakrančių gyventojus, kad jie gali grįžti.

Japonijoje beveik dviem milijonams žmonių buvo nurodyta persikelti į aukštesnes vietas, tačiau perspėjimai dideliuose jos Ramiojo vandenyno pakrantės ruožuose vėliau buvo sumažinti iki patariamojo lygio, o ketvirtadienį vis dar buvo stebimos iki 0,7 metro aukščio bangos. „Raginame visuomenę neiti į pakrančių vandenis ir prašome laikytis atokiau nuo pakrančių“, – tvirtino Japonijos meteorologijos agentūros seismologas.

Buvo pranešta apie pavienį mirties atvejį – žuvo pabėgti bandžiusi moteris, kai Japonijoje nuo uolos nukrito jos automobilis, informavo vietos žiniasklaida.

Čilės valdžios institucijos atliko, pasak vidaus reikalų ministerijos, „galbūt didžiausią kada nors mūsų šalyje vykdytą evakuaciją“ – 1,4 mln. žmonių sulaukė nurodymų persikelti į aukštesnes vietas. Šalies valdžia nepranešė apie padarytą žalą ar nukentėjusius žmones ir registravo tik 60 centimetrų aukščio bangas šiaurinėje pakrantėje.

Tuo tarpu Galapagų salose, kur buvo laukiama iki 3 metrų aukščio bangų, buvo juntamas palengvėjimas, nes Ekvadoro karinio jūrų laivyno okeanografijos institutas nurodė, kad pavojus praėjo. Vietos gyventojai pranešė, kad jūros lygis nukrito ir tada staiga pakilo – toks reiškinys dažnai lydi cunamių bangas. Tačiau buvo pranešta tik apie kiek daugiau nei metro patvanką, žalos nepadaryta.

Didžiausia žala fiksuota Rusijoje, kur cunamis užklupo Severo Kurilsko uostamiestį ir užliejo vietos žveybos įmonę, teigė pareigūnai. Vandens patvanka pasiekė miesto Antrojo pasaulinio karo paminklą, kuris yra maždaug už 400 metrų nuo kranto, tvirtino meras Aleksandras Ovsianikovas.

Per pradinį žemės drebėjimą padarytos žalos mastas buvo ribotas, o žmonės patyrė tik nesunkius sužalojimus, nors tai buvo stipriausias drebėjimas nuo 2011 m., kai Japonijoje buvo pareikalauta 15 000 gyvybių. Pasak Rusijos mokslininkų, netrukus po žemės drebėjimo išsiveržė Kliučių ugnikalnis.

Trečiadienį fiksuoti virpesiai buvo stipriausias žemės drebėjimas, užfiksuotas Kamčiatkos regione nuo 1952 m., nurodė regiono seisminių reiškinių stebėjimo tarnyba, kuri įspėjo dėl iki 7,5 balo stiprumo pakartotinių smūgių. JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, tai buvo vienas iš 10 stipriausių žemės drebėjimų, užfiksuotų nuo 1900 m.

Po jo įvyko dešimtys pakartotinių smūgių, kurie toliau purtė Rusijos Tolimuosius Rytus. Teigiama, kad vieno iš jų stiprumas siekė 6,9 balo. USGS pažymėjo, kad esama 59 proc. tikimybės, jog per artimiausią savaitę įvyks daugiau nei 7 balų stiprumo pakartotinis smūgis.