1 nuotr.Remiantis pirmadienį žurnale „Nature Medicine“ paskelbtais Barselonos Pasaulinio sveikatos instituto („ISGlobal“) atlikto tyrimo duomenimis, 2024 m. vasaros karščiai Europoje tapo daugiau nei 62,7 tūkst. mirčių priežastimi, nusinešdami beveik 25 proc. daugiau gyvybių nei 2023 m.
2022-2024 m. vasaromis „Europoje dėl karščio mirė daugiau nei 181 tūkst. žmonių“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Joan Ballester Claramunt.
Kaip ir 2022 m. bei 2023 m., praėjusiais metais nuo karščio labiausiai nukentėjo Italija, kurioje nuo 2024 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. mirė apie 19 tūkst. žmonių. Antroje vietoje buvo Ispanija, kurioje mirtinai perkaito daugiau nei 6,7 tūkst. žmonių, po jos – Vokietija, kurioje užfiksuota apie 6,3 tūkst. mirčių. Ketvirtoje ir penktoje vietose atsidūrė Graikija, kurioje mirė kiek mažiau nei 6 tūkst. žmonių, ir Rumunija, kurioje mirčių dėl karščio skaičius siekė daugiau nei 4,9 tūkst.
Senoliai patiria didesnę riziką
Įvertintą su karščiu susijusių mirčių skaičių lyginant su gyventojų skaičiumi, šalių reitingas pasikeičia. Tyrimo duomenimis, pirmąją vietą užima Graikija (574 mirtys dėl karščio 1 mln. gyventojų), antroje vietoje – Bulgarija (530), trečioje – Serbija (379). Penkiolikoje iš 32 nagrinėtų šalių 2024 m. vasara buvo užfiksuota daugiausiai mirčių per pastaruosius metus.
Tiesa, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, 2022 m. vasara buvo dar prastesnė. Apskritai tyrėjai pastebėjo, kad 2022 m. Europoje nuo karščio mirė šiek tiek daugiau žmonių nei 2024 m.
Šiems skirtumams įtakos turi tokie veiksniai, kaip regioninis šilumos pasiskirstymas. Be to, ypatinga rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms.
