„Ši radijo stotis unikali tuo, kad joje dainuoja seniai numirę veikėjai, tik niekas jiems apie tai nepranešė...“ - pasakė senas Londono pankas, pritildydamas vietinį „pageidavimų“ koncertą. Šią mintį prisiminiau iškart po to, kai sužinojau Seimo balsavimo dėl kartelės mažinimo rezultatus, mėginant atmesti prezidento veto.
30 metų niūriuose rūmuose prie Neries sėdi amžinai ta pati Liberaliosios Nomenklatūros Partija (LNP), formaliai skilusi į dvi frakcijas - šmėklų ir vaiduoklių. Sėdės ten ir toliau, o eiliniam žmogui, einančiam pro tą vaiduoklišką pastatą, darosi nejauku ir atrodo, kad tuoj ims vaidentis... Nenuostabu - anapus pamėkliškų sienų nuolat girdimas keistas ūžesys ir ūbavimas: tai vaiduokliai ginčijasi bei riejasi su šmėklomis, svarsto savo anapusinio gyvenimo taisykles, kelia intrigas ir, deja, kaip ir mūsų pasaulyje, nuolat perka, parduoda bei parsiduoda...
Daugelį naivesnių žmonių visa ši audringa „veikla“ taip užburia, kad jiems ima rodytis, jog nuo anapusinio pasaulio ūžesio priklauso jų pačių gyvenimo kokybė. Tuomet jie bėga „balsuoti“ ir sėdi iki išnaktų laukdami žinios: kas šiąnakt laimėjo - vaiduokliai ar šmėklos?
Kita vertus, koks niūrus būtų gyvenimas be žaidimų ir pramogų... Todėl šiam reikalui yra sukurtas specialus, gyvuosius žmones juokinantis, organas - LRT, kur kuždasi bei snaudžia LNP nariai ir skamba „pageidavimų“ koncertai...
O šiaip aname pasaulyje, LNP būstinėje viskas lygiai taip pat, kaip ir pas mus. Tačiau šiedu pasauliai niekada nesusiliečia ir vienas kitam nedaro jokios įtakos. Jeigu LNP būstinę kas nors uždengtų stikliniu gaubtu, tai žmonės priprastų ir žiūrėtų į tai, kaip į savotišką paminklą savo pačių tuštybei, ramiai gerintų savo buitį ir žinotų, kad tik jie už tai atsakingi, o ne kažkokie vaiduokliai.
Todėl logiškiau mąstančiam žmogui turėtų keistai atrodyti į vadinamuosius rinkimus nuolat besiveržiančios masės naujų kandidatų. Taip ir norisi jiems sušukti: neskubėkite - visi ten pateksime!..