Jau seniai susidariau nuomonę, kad Lietuvos valdininkai ir politikai mažai kuo skiriasi nuo vaikų. Ir vieni, ir kiti mėgsta ką nors veikti slaptai. Vaikai savo elgesį slepia nuo tėvų, o valdininkai - nuo visuomenės. Visgi valdininkai ir politikai turi vieną didelį pranašumą. Jie, kitaip nei vaikai, patys kuria taisykles. Todėl valdininkai moka padaryti taip, kad smerktinas elgesys paverčiamas legaliu.
Vyriausybėje ir dalyje ministerijų galima legaliai pirkti alkoholį. Kita vertus, darbo metu jį gerti draudžiama. Bet koks prašalaitis į Vyriausybę neužklysta. Vadinasi, vartoja vietiniai. Po darbo valandų nedirba ir kavinė. Vadinasi, vartojama darbo metu. Gerti draudžiama, bet tuo pačiu metu ir leista.
Su paaugliais viskas paprasčiau. Grįžta įtariamasis iš vakarėlio, o tėvai paprašo papūsti. Jei ką, gali ir nubausti. Premjeras ar ministras savo pavaldinių papūsti juk neprašys, namų arešto neskirs. Lyg ir suaugę žmonės, patys turėtų save kontroliuoti. Keisčiausia, kad kuriami projektai, pagal kuriuos valstybės tarnautojas viešoje vietoje negalėtų išgerti net laisvalaikiu. Taip jis tikrai prilyginamas paaugliui. Kai tuo pačiu metu alkoholis parduodamas Vyriausybėje, dorovės sargai problemos nemato.
