Optimistai vis kartoja, kad pandemija ir karantinas paskatins atsisakyti blogų įpročių - karštligiško skubėjimo, abejingumo artimiausiems žmonėms. Nemanau, jog viskas taip paprasta. Blogi įpročiai grįš su gerais laikais, dauguma jų nebus atsikratę net trumpam. O jau kuo esu visiškai įsitikinęs, tai tuo, kad blogų įpročių neatsikratys Seimo nariai. Atrodo, kad naujoji realybė jų visiškai nepaveikė. Politikų atveju jei ne blogiausias, tai labiausiai erzinantis įprotis yra tuščiažodžiavimas. Jis pandemijos metu suvešėjo.
Kadangi Seimo nariai ilgai vengė lankytis savo darbo vietoje, bene svarbiausia jų scena tapo feisbukas. Kai buvo paskelbtas karantinas, paaiškėjo, kad seimūnai yra nepaprastai rūpestingi ir reiklūs. Žiūrėk, kažkuris šimtąjį kartą primena Vyriausybei, jog reikia pasirūpinti medikais. Kitas tūkstantąjį kartą padejuoja, kad reikia neužmiršti artėjančios ekonominės krizės. Būna ir smulkesnių rūpestėlių, tačiau bendra nuostata tokia - mes kalbame, vadinasi, egzistuojame.
Tiesa, egzistuojate, bet tik tiek. Realiai iš jūsų reikia tik vieno - tęsti jūsų tiesioginį darbą. Ar sugebėsite tuo užsiimti dažniau nei 2-3 kartus per mėnesį - didelis klausimas. O jeigu nesugebėsite, bent nustokite rypauti ir trukdyti. Negi tikrai manote, kad rypavimas feisbuke ir formalūs kreipimaisi, kuriais siekiama priminti žmonėms savo pavardę, padės medikams, sušvelnins krizę? Nepadės. Juo labiau kad Seimo nariai nesugeba peržengti galvose ir partijų pavadinimuose nustatytų rėmų. Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, bet jie ištikimi sau blogąja prasme. Štai liberalai apkaltino Vyriausybę sovietiniais valdymo metodais, nes norima padidinti gydytojų galimybes hospitalizuoti pacientą. Liberalams tiesiog pridera taip kalbėti, tai jie ir kalba, nežiūrėdami, kokia padėtis už lango. O juk realybė dabar kitokia nei prieš mėnesį. Jūs to nepastebėjote, ponai Seimo nariai?