Mes - visuomenė - esame kaip plastelinas, minko, kas netingi. Kad ir dėl požiūrio į grynuosius pinigus. Štai vienas bankas skelbia, kad 10 proc. suaugusių žmonių išvis neturi mokėjimo kortelių, nes pasitiki tik grynaisiais pinigais. Žinoma, tokiems žmonėms reikėtų aiškinti apie kortelių naudą, patogumą. Na, vieni jau išminkyti, kitus dar reikia paminkyti, kad visgi ne tik grynieji pinigai yra gerai.
Žinoma, atsiskaityti mokėjimo kortele labai patogu, niekas dėl to nesiginčys. Bet negrynųjų operacijos tikrai nėra vaistas nuo visko. Kalbėdami apie technologijas, patogumą, nepamirškime, kad dalis žmonių vis dar gyvena atokiuose šalies kaimeliuose, kur net parduotuvės nėra, „autolavkė“ ir ši retai atvažiuoja. Tiems žmonėms internetas toli kaip iki mėnulio. Ir ne todėl, kad šie žmonės neišprusę, bet todėl, kad jie skaičiuoja kiekvieną centą. O jeigu nepageidauja išmokti naudotis technologijomis, įsigyti banko korteles, ši jų teisė, manau, irgi turi būti gerbiama. Ar dabar viską valdo tik bankai ir bus taip, kaip pasakys jie? Na ne. Juk gyvename demokratinėje šalyje ir turime teisę rinktis.
Kita vertus, jei jau būtų atsisakyta grynųjų pinigų, tai tegu paaiškina kas nors, kodėl yra geriau, kai parduotuvėje, degalinėje „užlūžta“ sistema ir negali atsiskaityti negrynaisiais. Lauki, nors laikas - pinigai. O kaip vertinti atvejį, kai nuo sąskaitos dėl techninės klaidos nuskaičiuojami pinigai, nors paskui ir grąžinami? O jei neturi elektros, maitinimo šaltinio, net finansinio pavedimo nepadarysi. Kas tie virtualūs pinigai taptų, pavyzdžiui, karo, banko bankroto atveju?
Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo nuomonę į grynuosius pinigus, net jei ji kertasi su plastelinų minkytojų požiūriu.