Mamos turi ypatingą skonį. Jų vaikų rankų darbo dovanos joms pačios gražiausios, saugomos metų metus. Štai mano mama turi servetėlę su nelygiais dygsniais išsiuvinėtu raudonu aštuonetu - Kovo 8-osios dovana. Dar yra peltakiuota staltiesėlė (kelintoje klasėje mus mokė peltakiuoti?). Jos jau nuskalbtos, pablukusios, bet į dienos šviesą ištraukiamos tik švenčių proga, vadinasi, mamai pačios gražiausios.
Ką galėčiau mamai dovanoti šį sekmadienį - jos dieną? Kokių dovanų laukiu pati iš savo atžalų? Nėra tokių materialių dalykų, kurie galėtų būti jausmų motinai išraiška. Iš parduotuvės parnešta dovana, kad ir išskirtinė, brangi, būtų taip banalu. Gal dėl to Motinos diena - kone vienintelė šventė, dar “nepaimta” komercijos? O juk net Kalėdas ir Velykas ji susidėjo į savo kišenę.
Šią dieną motinoms reikia tiek nedaug - pamatyti savo vaikus. Juos, vis skubančius ir niekada neturinčius laiko, esančius toli. Dovanodami motinoms savo dėmesį patys gauname kai ką neįkainojamo. Jos mūsų laukia tokių, kokie esame, jų nevargina ilgos išpažintys, jos nereikalauja vien gerų naujienų - išklausys ir išgyvens mūsų nesėkmes kaip savo. Motinos suteikia stiprybės net tada, kai jau esame atskirti amžinybės ir pasišnekėti tegalime tik mintimis. Kokia laimė, kad visi motinas turime.
