Šiemet jau susitinkame paskutinį kartą. Bet kitąmet mūsų ir vėl laukia daug pasimatymų. „Vakaro žinių" skaitytojai vėl mums skambins, vadins vardais.
Pasakos savo bėdas. Patarinės, ką aprašyti. O jei koks nors straipsnis patiks, suvirpins širdį, skubės mus padrąsinti ir pagirti.
Šiemet visus metus lyg leitmotyvas skambėjo viena pagrindinė tema. Tik jūs, mums rašantys, nepasiduokite. Tik jūs, mus skaitantys, taip pat nepasiduokite. Ir mes visi - ir jūs, ir mes, nepasiduokime. Nes jau tapome bendra „Vakaro žinių" šeima.
Tapome po visą Lietuvą pasklidusia bendruomene. Ypatinga bendruomene! Fanatiškai neneigiančia, neišjuokiančia praeities. Nes negali, žmogau, išjuokti, paneigti savo jaunystės. Praeitį galima tik analizuoti. Kas buvo gera - pagarbiai prisiminti, o klaidų nekartoti.
Kita vertus, esame ypatinga bendruomenė, nes nepuolame fanatiškai garbinti, kūlversčiais įtikėti naujaisiais gyvenimo būdo šaukliais.
Visokiais influenceriais bei niekada neklystančiais vienadieniais Lietuvos „apaštalais".
Ne, „Vakaro žinių" bendruomenė tuo ir stipri, jog yra ne vienadienė. Ne madinga, bet išmintinga. Bet kurioje situacijoje sugebanti išlaikyti kritišką mąstymą.
O kas svarbiausia - stuburą. Tautinis mūsų išdidumas, ori, savarankiška laikysena, prigimtinė šeimos samprata - tai irgi kertinės temos, kurių ir toliau stengsimės nė už ką nepamiršti.
Nes kažkas juk turi atsilaikyti prieš chunveibinišką norą sumaišyti su žemėmis mūsų Tautos dainius, išsityčioti iš autoritetų. Ir kultūros dykynėje palikti tik nesusitupėjusias „žmogas".
Kitaminčius pravardžiuojančias „vatnikais". Kažkas juk turi pasakyti, jog Lietuva yra kitokia. Daug tikresnė. Gal sužeista, gal įskaudinta, bet vis vien ori ir mąstanti.
Tikime, jog ir 2026-aisiais neliksime vieni. Kviečiame ir toliau mus, „Vakaro žinias", prenumeruoti, kviečiame ir toliau likti mūsų unikalioje bendruomenėje.
Kviečiame ir kitąmet susitikti. Sveikatos visiems! Tikėjimo mūsų visų Lietuva!