1 nuotr.„Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius", - sako Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Pernai Seime priimtas Tautinių mažumų įstatymas kartoja: „Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą".
Bet praktikoje viskas kitaip.
Dar neseniai Jūros šventės grožį užgožė skandalas, kai jaunuolių grupė išdrįso padainuoti kelias dainas apie meilę.
Didžiulis puolimas kilo todėl, kad dainos skambėjo rusų kalba. Jaunuoliai, greičiausiai net negyvenę sovietiniais laikais, buvo kaltinami nostalgija Sovietų Sąjungai.
Rusų muzikos neapsikenčiama jau ir Vilniuje. Vienas aktyvus pilietis, išgirdęs rusų dainas skambant restorane ant viešbučio stogo, kvietė net policiją.
Ši priminė, kad rusų kalba Lietuvoje nėra uždrausta, nors gal norinčių tai padaryti ir yra. Bet restorano vadovai suskubo atsiprašinėti ir patikino, kad daugiau tokie atvejai nepasikartos. Gal visai nebepriims švęsti tautinėms mažumoms priklausančių žmonių ar pabėgėlių iš Ukrainos.
Rusų dramos teatras jau seniai pakeitė vardą. Nors rusų drama egzistuoja ir toliau. Jos klasikos iš istorijos neištrinsi, bet pavadinimą galima pakeisti.
Einama ir dar toliau. Cenzūruojamos jau net lietuviškos dainos. Yra tokia labai graži Sauliaus Mykolaičio daina „Matrica". Neseniai ji skambėjo vieno televizijos kanalo eteryje per muzikinį šou. Tik eilutė, kurioje sakoma, kad „Kiekvienam kosmonautui, vienam kosmonautui sušukim „ura!" nuskambėjo be savo paskutinio žodžio.
Štai iki kiek įsigalėjusi ši baimė.
Rusų kalba Lietuvoje tampa radioaktyvia medžiaga. Prie jos pavojinga prisiliesti, geriau apeiti ratu ir tik su respiratoriumi. Nes net nuo vieno nuskambėjusio „ura!" gali įsiplieksti tokie karai, kad pavojus, rodos, didesnis nei sprogstanti granata.
