1 nuotr.Ingridos Šimonytės frazė, kad jeigu kažkas kažkam nepatinka, tai po ketverių metų galima bus išsirinkti kitą valdžią, yra tapusi kone atskiru reiškiniu.
Iki šiol neatrodė, kad buvusi premjerė jos gėdytųsi. Bet po ketverių metų kažkodėl nusprendė atsiprašyti. Gal norėtų perimti atsilaisvinusį kultūros ministro portfelį?
Tuomet visuomenę supykdė gal net ne pati frazė, kiek premjerės parodyta arogancija, jog net neketinama kalbėti su žmonėmis, kurie nori išreikšti, kaip dabar sakoma, „pilietinę nuomonę".
Tuomet kritikos valdžia sulaukė todėl, kad Žmogaus teisių komiteto vadovavimas Seime buvo patikėtas profesionaliu gėjumi ir Okeanide iki tol save vadinusiam Tomui Vytautui Raskevičiui.
Buvo surinkti gyventojų parašai dėl pirmininko keitimo, bet tai valdžios neįtikino. Po ketverių metų išsirinksite kitus.
Žmonės išgirdo ir taip padarė. Išrinko ne konservatorius. Nors šie turbūt ir norėtų, kad rinkimai būtų rengiami tol, kol bus išrinkti jie.
Nesvarbu, kad už „Nemuno Aušrą" balsavo daugiau kaip 180 000 Lietuvos gyventojų, teisėtai atėję į valdžią jie tapo didžiausiu taikiniu. Dabar jau konservatoriai neragina laukti ketverių metų, nori valdžią keisti dabar.
Tiksliau, iš pradžių buvo reikalaujama keisti kultūros ministrą. Kai šis pasitraukė pats, transliuojamas kitas reikalavimas - atimti iš „Nemuno Aušros" Kultūros ministeriją.
Kai pasigirdo kalbos apie nepartinį ministrą, šaukiama, kad ir jis netiks. Tai kas tada tiks? Gal Remigijui Žemaitaičiui reikėtų teikti į ministrus konservatorių? Nors ką tik nusileido, kai Energetikos ministeriją konservatorių aplinkai grąžino.
Protestuotojai ir streikuotojai sako, kad stovi laisvės ir demokratijos pusėje. Tik neaišku, ar susimąsto, kaip yra apibrėžiamas veikimas prieš legaliai šalyje išrinktą valdžią.
Kaži, kaip baigsis tai viešai pastebėjusiai politologei. Profesorei iš VU, kur nelojalių profesorių istorijų buvo jau ne viena...
