1 nuotr.Tik neišsigąskite, ne išgyvenimo kuprines ar evakuacijos maršrutus turiu omenyje. Šias temas turėtumėte aptarti savo artimųjų rate. Ir ne apie pasirengimą krašto gynybai rašau, nes tokia tema gali kalbėti tik aukščiausio rango karininkai ir dar Audrius Butkevičius.
Kam kažką daryti, jeigu karas ant nosies? Būtent tokios mintys šiandien sukasi daugelio galvose.
Štai, pavyzdžiui, pažįstamas vyrukas, prieš ketverius metus su šeima grįžęs iš ilgalaikės emigracijos į Lietuvą, dabar suka galvą, kaip be didelės žalos mokyklinio amžiaus vaikams vėl krautis lagaminus į užsienį. Nes laukia karas. Reikia išsiparduoti nekilnojamąjį turtą, susipakuoti daiktus ir belstis į Jungtinę Karalystę.
Kalbėjausi su permanentinio makiažo specialiste, jau gyvenimo mačiusia moterimi, nepiemeniško požiūrio.
Sako, kad labai jaučiasi klienčių sumažėjimas. Manęs nestebina, juk tokios paslaugos dabar ant kiekvieno kampo siūlomos, o be to, daugelis jau pasigražinusios. Bet ji kraipo galvą - ne, dažna brandesnio amžiaus moteris sako: kam tie antakiai ir gražios lūpos, karas artėja. Ne apie grožį reikia galvoti.
Šie du pavyzdžiai - smulkmenos. Bet ta karo tema labai veikia psichologiškai. Ir kuo daugiau politikai viešojoje erdvėje ją transliuoja, tuo blogiau.
Reikia suvokti, jog toli gražu ne visus karo tematika užkuria patriotiškai, ne visi ima galvoti logiškai. Kai kuriems tai sukelia neviltį, pyktį, įtampą, kuri gali pasireikšti gan nenuspėjamai.
„Nereikia ir karo, patys išsipjausim", - sako draugė. Ir negaliu nesutikti, nes kartais atrodo, jog trūksta tik žiežirbos ir kils ugnis. O tas žiežirbas vis bandoma įplieksti...
„Kam čia tvarko tuos kelius? Gi tuoj karas! Kam renovuoti daugiabutį, juk reikės pinigų bėgti? Siūlo įdomius kursus, persikvalifikuoti? Kam man to reikia, juk karas... O pažiūrėk, kokį kultūros ministrą paskyrė, siaubas. Faktas, kad jeigu bus karas, liksim durniaus vietoje su tokia valdžia..."
Tokios mintys tiesiog tvyro ore, nors gyvenimas tęsiasi ir, laimei, bombos mums ant galvų nekrenta.
Susimąstykite, gyvenimas tęsiasi ir Ukrainoje, nepaisant karo. Tad ką daryti, jeigu karas ant nosies?
Tiesiog gyvenkime.
