1 nuotr.Turime naują Vyriausybę. Pirmą tokią per visą istoriją, nes prie jos formavimo labai svariai prisidėjo ne tik valdančiąją koaliciją sudariusios partijos, bet ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda, turėsiantis tris „savo" ministrus - Kęstutį Budrį, Žygimantą Vaičiūną bei Dovilę Šakalienę.
Net Dalios Grybauskaitės, kurios valdymas pasižymėjo diktatoriškais bruožais, laikais to nėra buvę. Ji į ministrų skyrimą kišosi gerokai mažiau. Tiesa, buvo išskirtinė tuo, jog kišosi į... viceministrų skyrimą.
Susiveikdavo iš saugumiečių slaptas pažymas apie kandidatų į viceministrus nuodėmes ir tai nulemdavo, jog žmogus tų pareigų negalėdavo užimti. Ir niekas nežinodavo, kodėl. Net teismui pasiskųsti nebūdavo įmanoma, nes „nuodėmės" būdavo įslaptintos.
Tačiau unikalus yra ne tik G.Nausėda. Labiausiai bent jau mane stebina jo pasirinkimas dėl D.Šakalienės.
Jos kompetencija krašto apsaugos srityje, švelniai tariant, abejotina. Aišku, ne pirmas kartas, kai šalies gynybai vadovauja su karyba visiškai nesusiję asmenys - chirurgas Juozas Olekas, pediatrė Rasa Juknevičienė ir t.t.
D.Šakalienė - psichologė, atitinkamo išsilavinimo neturėjimas lyg ir neturėtų kliūti. Tačiau prezidentui kažkodėl nekliūna ir tai, kad pastaroji per savo kaip ministrės valdymo kelis mėnesius pasirodė kaip bene silpniausia Vyriausybės narė.
Beje, 2016 m. ji į Seimą pateko kaip „valstiečių" sąrašo narė (tiesa, nebuvo partinė), tačiau jau po metų frakciją iškeitė į socialdemokratus. O per rinkimus daugiausiai rašyta, kad ji serga vėžiu.
Įdomiausia, kad „visuomenininkai" labiausiai puola politikos naujoką Ignotą Adomavičių, kultūros ministrą.
Ir pradėjo pulti, kai jis net nebuvo paskirtas ministru, tad nieko nespėjo prisidirbti.
Nors paprastai moralinis principas yra toks, kad bent jau pirmas 100 dienų naujas pareigas užimantys asmenys nėra kritikuojami.
