Vaistininkai, provizoriai, farmakologai... Tai ne tik gražūs ir kai kam nelabai suprantami žodžiai. Šie žodžiai - nuoroda į mūsų sveikata besirūpinančius specialistus. Bet... už šitų žodžių ar po šitais žodžiais dažnai slepiasi ir ne specialistai... o šarlatanai; iš turgaus, iš gatvės, iš degalinių ir, žinoma, iš Seimo... kaip gi be visa nusimanančiųjų.
Bolševikmety buvo toks komedijinis filmukas: „Benzino kolonėlės karalienė”. Ilgai laukė ir nesulaukė mūsų seneliai šito kinuko antros serijos. Va, mes, antrosios nepriklausomybės vaikai, sulaukėme. Ir ačiū už tai tautiniams liberastams ir jų „frakcijos” scenaristams bei režisieriams, kurių viso labo buvo ir yra visi du: E.M. ir R.Š. (vardai, kad jų be reikalo niekas netartų, ir veidai, kad jiems padorūs žmonės neduotų į „snukį”, įslaptinti. - Iš evangelijos pagal Griną). Liberastija ir liberastai (tai tokia politika ir tokie tos sumautos politikos apologetai) labai rūpinasi Tautos ir tautiečių sveikata; ar tik jiems TAIP regis. Aprašomajai publikai ir, atseit, partijai, labiau už viską rūpi viską liberizuoti - žodžiu, jokių principų, jokių charakterių ir pan; jei jie ir turi kokį nors principą, tai jis vadinasi - palaida bala.
Konvejeris
Apie panašias balas jie jau yra „dorai” pasisakę šeimos, vestuvių ir kitomis panašiomis temomis; dabar griebėsi vaistų. Vaistai yra geras dalykas, kai jų reikia, kai juos siūlo gydytojas, o ne benzino pilstytojas; ar koks nors operatorius; ar koks nors vadybininkas; ar koks nors... kas nors. Ne. Liberastams TAI netinka. (Na, kas per partija, kas per pozicija - mados vaikymasis nėra mada.) Net daugelis buvusių jų rinkėjų sako, kad jie, „masiulšimašininkai”, galėtų sau ramiai pūtinėti - arba putinti - prezervatyvus, ir niekas jiems neturėtų ypatingų pretenzijų; bet ne - liberastai manosi sutverti gydyti tautą; ne - ne ligoninėse, ne - ne poliklinikose, ne - ne sanatorijose, o degalinėse. Gal ir gerai aspirinas degalinėj, bet „greitam” gydymui daug svarbiau - degtinė. Kita vertus, dar niekas „neverda” vaistų vienoj lentynoj su šnapsu. Žinoma, anot jų, te tauta geriau IŠSYK išnyksta pagal formulę vyras plius vyras ar moteris plius moteris, nei kankinasi per amžius pagal formulę degalinė plius nereceptiniai vaistai.
Sekretorius
Reikia ramiai gyventi. Ir gyvenant tylėti. Reikia, nes nereceptiniai vaistai degalinėse yra tikra panacėja. Kaip ir degtinė. (Tautinis receptas: šnapsas su pipirais - vaistas nuo visų ligų, išskyrus „liberalų gyvenimą”). Labai atsiprašau pono ar ponios Masiul-Shimash ir klausiu: kodėl pirkdamas aspiriną turiu pasitikėt benzino pilstytoju? Gal jis - per brūkšnelį - ir vaistininkas; gal jis išmokęs vieną ir labai gražią tezę: „daktarai išrašo vaistų, bet nepasako, kuo užsigerti”; gal ryt poryt ateis toks laikas, kai nereikės nieko gydyti, nes du „daktarai” - masiulis ir šimašius - ne tik gydys, bet ir operuos degalinėse; benzino dujos - nėra labai jau prastas anestetikas; o perpjaut tautiečiui pilvą peilio nereikia - gana ir liberasto liežuvio.
Darbadienis
Netikiu, kad koks nors padorus vaistininkas kada nors balotiruotųsi. Netikiu, kad kada nors koks nors padorus seimeris eitų provizoriauti. Bet liberastai - jei jų yr Seime, jei jų yr šalia Seimo konteinerių - gali manytis ir nusimanyti įvairiais ir visais klausimais. Ypač energofarmoceptiniais. Taip, - šiandien lietuvis automobiliui yra daugiau nei lietuviui automobilis vakar.Gal dėl to degalinėse reikia ne tiktai degtinės, bet ir vaistų. (Iš liberastų prAgramos.)
Šaltkalvis
Pavargau. Pavargau dirbdamas ir užsidirbdamas. Tai ne mano žodžiai. Tai kone kas antras tautietis taip kalba. Kas šimtas keturiasdešimt antras Seimo narys kartais irgi TAIP pasako. Ir aš jį suprantu. Seimeris, jei bent kartą per kadenciją neišmeta kokio nors sau ar savo frakcijai pelningo projekto viešumon, - kas jis? Na, iš sumautų kanceliarpinigių, atlyginimo ar rankos kėlimo priimant „nepelningus įstatymus” nelabai, žmogau, ir prasigyvensi. Reikia - tiesiog būtina - klykti, kad gali išgydyti Tautą tik benzine pamirkydamas aspiriną; privalu trenkti visai Lietuvai ant stalo įstatymo projektą - lakim degalinėse nereceptinius vaistus litrais ir visi - ilgiau galbūt ir negyvensime, bet - būtinai mirsime būdami liberastais.
Vietoj recepto
Nereceptinių vaistų yra daug ir įvairių. Ateis laikas, eligijai ir remigijai, degalinėse vietoj aštuoniasdešimt penkto benziniūkščio ir Kirtimų „širkos” porciją legalizuos. (Susitart dėl „navaro” su farmakologais čigonais nebus sunku. Prosit.)