1 nuotr.Perskaičiau, kad Remigijus Žemaitaitis užpatentavo prekės ženklus „Nemuno dešra" ir „Nemuno duona". Nieko stebėtino, nes jo partija ir šiaip kartais vadinama „Nemuno dešra", o Žemaitaitis yra kulinaras, apie maistą išmano daug. Tai ko neišpešus komercinės naudos, kaip kadaise buvo su „Gero vaizdelio" agurkais?
Ar pats pirkčiau „Nemuno dešrą"? Vargu, nes ingredientai man atrodo įtartini. Bet šiaip idėja nebloga, ja galėtų pasekti kitos partijos. Mums linksmiau būtų, o politikai bent kažkaip save realizuotų.
„Valstiečių" jau vien pavadinimas sako, kad jie galėtų aprėpti visą maisto prekių diapazoną, kažkurį vieną produktą sunku išskirti. Jų partneriams, kurių pavadinimo dalis yra „Krikščioniškų šeimų sąjunga", tektų pakonkuruoti su R.Žemaitaičiu dėl dalies duonos rinkoje.
Prekės ženklas būtų „Kasdieninės mūsų duonos duok mums šiandien". Liberalai? Banalu, bet be prekės ženklo „Armino lydeka" jie neapsieitų. Prie duonos, dešros, žuvies ir kitų gėrybių praverstų kažkas skystesnio nuotaikai pakelti. Terpė prekės ženklui „Iš po skverno".
O kaip partijos, vadinamos didžiosiomis? Su konservatoriais viskas aišku - šiais laikais, kai visiems brukamos išgyvenimo kuprinės, konservai turėtų būti populiari prekė. Kokie konservai? Tiks visokie. Kaip Laurynas Kasčiūnas pasakys, taip ir bus, priklausys nuo jo skonio. Tik ne konservuoti agurkai, ši niša užimta.
Sunkiau su socialdemokratais. Kuo jie pagausintų vaišių stalą, neįsivaizduoju. Kita vertus, ne tik pilvui reikia šventės, bet ir akims, o partijai, kurios logotipe yra rožė, labai tiktų prekyba gėlėmis. Socdemai stalą bent jau papuoštų. Gerai, kad Seime jau nėra „Laisvės partijos", laisvinamųjų prie stalo tikrai nereikia.
Kai susirinktų visi, būtų tikra mugė, it kokioje „Grybų šventėje". Kainos? Be abejo, kainuotų brangiai, kaip ir viskas, kas susiję su partijų veikla.
