1 nuotr.Tiesa, kad niekas tavęs neapsaugos, jei pats nesisaugosi, nebandysi pažiūrėti bent žingsniu ar dviem į priekį.
Saugotis, planuoti reikia, tačiau Lietuvoje jau gan ilgą laiką su tuo perlenkiama lazda.
Diena X tarsi grėsmingas raudonas mėnulis kabo virš žmonių kasdienybės. Kad tas pavojus nuolat šviestų piliečiams į akis, labai stengiasi televizijos su nacionaliniu transliuotoju priešakyje.
Pastarasis apie dieną X vis primena specialia laida, rodoma geriausiu eterio laiku. Ir gal čia nebūtų nieko blogo, jei lietuviai būtų po truputį pratinami ruoštis sunkumams, kurie galbūt kada nors ateis. Tačiau dabar yra kitaip - kalama, kad diena X BŪTINAI ateis.
Būkite geri, pasakykite, kada ta diena ateis.
Sakysite, nesvarbu kada. Oi, dar ir kaip svarbu. Specialiosios tarnybos ir kariuomenė ramina, kad jei diena X ateis, tai dar labai negreit.
Tai kodėl tuomet mums taip intensyviai brukama, kad nuolat reikia jai ruoštis? Toks brukimas alina smegenis.
Prisiminkime karantiną. Iš pradžių žmonės gaudė kiekvieną informacijos apie virusą trupinį, paskui atėjo psichologinis nuovargis.
Ir psichologai aiškiai sakė: ribokite informaciją, nebandykite suvirškinti visko. O juk karantinas buvo trumpas, palyginti su Rusijos agresija Ukrainoje.
Priminimus apie dieną X virškiname daugiau nei trejus metus ir galo nesimato.
Ateis ta diena X ar neateis, tai nekeičia fakto, kad pirmiausia piliečiai turi atlikti savo kasdienes pareigas - pasirūpinti savimi ir artimaisiais, dirbti, banaliai kalbant, kelti šalies BVP.
Sunku visa tai daryti, sunku gyventi normalų gyvenimą, kai nuolat teigiama, kad virš tavęs pakibo Damoklo kardas, kuris niekur nedings dar bent keletą metų ir galų gale vis tiek smogs.
Žmonėms reikia ir malonios kasdienybės, ir švenčių, progų atsipalaiduoti.
Bet kaip atsipalaiduoti, kur tos šventės, jei visos dienos kalendoriuje virsta dienomis X?
