Šeštadienį buvau Natalijos Bunkės koncerte Kauno „Žalgirio" arenoje. Visokie visko nekentėjai galite toliau ir neskaityti, nes man tai patiko!
Nesu Bunkės fanė, bet, pasirodo, žinau net tris jos dainas! Ko ten tada važiavau? Gerai praleisti laiką, akis paganyti ir save parodyti.
Tai va - eilinį kartą įsitikinau, kad mūsų lietuvaičių yra po lygiai: piktų niurzglių ir viskuo patenkintų.
Pastebėjau, kad juos atskirti koncerte itin lengva.
Štai kuo mažiau apsirengusi panelė, kuo labiau pripustom lūpom ir tigro aštrumo nagais - tuo piktesnė.
Jeigu bičiukas, Bunkei klausiant, „kur jūsų rankos", stovi „rėmą išmetęs" net nekvėpuodamas - apeikit bent metro spinduliu. Tas piktas kaip velnias.
O štai tos, kur moka mintinai visus dainų žodžius, per daug nepozuoja selfiukams ir šėlsta pasileidusios plaukus - štai su tom galima ir reikia draugauti! Lygiai taip pat ir su vyrukais.
Jei moka atsipalaiduoti, jei jau atėjo, tai džiaugiasi, o ne priešų ieško - gaila, kad Kaune, rodos, tokių vis dėlto mažuma.
Tai toks trumpas pastebėjimas visai ne apie koncertą, o apie publiką. Juk kasdieniame gyvenime viskas taip pat.
Vieni amžinai surūgę, laikosi įsikibę savo vienos teisingiausios nuomonės, nepripažįsta skirtumų, nenusileidžia nė per nago juodymą, net kai yra neteisūs. O kiti - linksmi, paprasti, draugiški.
Oi - jie irgi turi savo nuomonę, bet jiems visai nesvarbu, ką galvoja kiti, ir jie jos kitiems nebruka!
Gyvenimas gražus, visokių žmonių yra, visokių ir reikia. Norėtųsi, kad tokio požiūrio aplink būtų daugiau.