Gyvenu penkiaaukščiame name Šeškinės mikrorajone Vilniuje. Kadangi mūsų butas yra pirmame aukšte, patiriu nepatogumų dėl šildymo. Mat mūsų bute, kitaip nei pas tuos, kurie gyvena virš mūsų, yra gerokai šalčiau. Štai per didžiuosius šalčius mano šeimos bute buvo tik 14 laipsnių šilumos, dukros kambaryje - dar mažiau. Nors pas mus sudėti ir plastikiniai langai.
Vaikščiojome visi prisirengę po kelis megztinius, net miegodavome mūvėdami vilnonėmis kojinėmis, apsikloję keliais apklotais. Neįsivaizduoju, ką tokiomis sąlygomis turi daryti šeimos, turinčios mažų vaikų.
O šiaip už šildymą moku didžiulius pinigus. Man labai apmaudu, kodėl turiu kloti milžiniškas sumas, jei namie šalta? Kaimynai iš trečio aukšto sakė, kad kambaryje vaikšto vilkėdami marškinėliais, nes pas juos 24 laipsniai šilumos.
Gal kas nors pasakys, kad lyginu nesulyginamus dalykus, bet vis dėlto: jeigu pirmo aukšto gyventojas nemoka už lifto paslaugas, nes juo nesinaudoja, kodėl turi mokėti už šildymą tiek, kiek tos šilumos negauna, atvirkščiai, kalena dantimis.
Ar aš, ar kiti gyventojai kalti, kad gyvena pirmame aukšte? Neseniai buvau išsikvietusi santechniką iš mūsų namą administruojančios įmonės, pasiguodžiau, kad namie nebeįmanoma būti per tokį šaltį. Kažką pasukiojo, padidino temperatūrą vienu laipsniu. Tačiau jokio pagerėjimo vis tiek mūsų šeima nepajuto. Gerai, kad bent speigai nebe taip spaudžia, galime visi lengviau atsikvėpti. Belieka tikėtis malonės iš pačios gamtos, nes teisybės žmonių pasaulyje mažai.
Irena, Vilnius
