1 nuotr.Atsivertus portalus ir pamačius, kokios žinios pirmiausia krinta į akis, gali pagalvoti, kad svarbiausia informacija yra „santykių dramos", „kaip kas apsirengę ir su kokiais širdies draugais atvyko į renginį", kokia žvaigždutė „įsileido į naujus namus ir pan.".
Nejučia susimąstai, jeigu tokie straipsniai keliami į viršų, vadinasi, jų skaitomumas geras ir bus surinkta daug komentarų, patiktukų.
Peršasi išvada - kad didelei daliai visuomenės patinka paskalos? Jeigu sakysite, kad rašoma tai, kas patinka liaudžiai, tada kyla kitas klausimas, kokie prioritetai formuojami tai liaudžiai?
Viename portalų šmėžuoja straipsnis apie „Auksinius scenos kryžius". Bet apie juos užsiminta tik teksto gale. Lyg tarp kitko.
Pradžioje straipsnio aprašytos žvaigždelės, kokios atvyko į šį renginį, su kokiomis mašinomis, su kokiais apdarais, kokias santykių dramas išgyvena tos atvykusios gražuolės. O „tie kryžiai" lyg tarp kitko. Na, griūk negyvas.
Čia tas pats, lyg grįžtum iš svarbių apdovanojimų, susirinkimo, šventės, bet galėtum pasakyti tik tai, koks gražus pūkuotas katinas buvo prie durų pastato, kuriame vyko renginys.
Bet tokių straipsnių yra daug, kaip kažkas jau su kelintu vyru ar moterimi gyvena, ir vėl - naujos skyrybos, naujos antros pusės ir taip pasaka be galo. Tegu tie žmonės gyvena kaip nori. Bet kai jų „santykių dramos" aprašomos tarsi būtų vertos viešumo, čia jau kitas kontekstas.
Taip formuojama nuomonė, kad galbūt viskas gerai, viskas normalu 10 kartų skirtis ir 10 kartų vėl tuoktis. O paskui kalbame apie susvyravusį Šeimos institutą.
Tai kad paskaičius tokių straipsnių atrodo, kad šeima - jokia vertybė. Šiandien viena, vienas, rytoj kita, kitas...
Kažkas nepatiks, galėsiu „išmesti, išmainyti" kaip batelius ar švarką...
